Per pirmąjį karantiną stebėtas smurto šeimoje pakilimas nuslūgo, naujo augimo policija nefiksuoja

AutoriusRūta Kupetytė (LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt)FotoBNS

Kitaip nei pavasarį, šįsyk karantino metu smurto artimoje aplinkoje padidėjimo nematyti, LRT RADIJUI sako Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų duomenimis, per pirmąjį 2020 m. pusmetį Lietuvoje buvo fiksuota 8 530 smurto artimoje aplinkoje atvejų, pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų buvo 349 mažiau. Apie didesnę smurto šeimoje riziką kalbėjo ir tarptautinės organizacijos, mat panašūs procesai stebėti ir kitose šalyse.

Dabar, pasak A. Paulausko, šios statistikos augimo nematyti.

„Kas liečia smurtą artimoje aplinkoje, situacija stabilizavosi, tokio ryškaus šuolio, kokį matėme pirmojo karantino metu, šiuo metu nefiksuojame“, – sakė policijos pareigūnas. To priežastis, anot jo, yra ta, kad šio karantino metu žmonės mažiau suvaržyti negu pirmojo.

Didžioji dalis smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys, jos sudaro 76 proc. visų nukentėjusiųjų. A. Paulauskas sako, kad vis dar vengiama apie smurtą pranešti policijai.

„Deja, šie atvejai vis dar labai dažni. (…) Iš vienos pusės, yra šeima, kuri nenori išnešti to blogio į viešumą, iš kitos pusės, yra artimieji, kaimynai, kurie labai dažnu atveju žino, kas vyksta šeimoje, tačiau tyli, toleruoja smurtą. Esame organizavę visą eilę prevencinių akcijų, kuomet buvome nukreipę savo dėmesį ne tiek į šeimas, kiek į kaimynus, artimuosius, norėdami padrąsinti juos netylėti“, – teigė A. Paulauskas.

Kaip aiškina generalinio komisaro pavaduotojas, psichologinį smurtą įrodyti sunkiau, tačiau įmanoma, todėl pravartu rinkti jo įrodymus.

A. Paulauskas.

„Tokių atvejų yra (kai psichologinis smurtas išaiškinamas – red. past.), bet dažniausiai jie yra tuomet, kai smurtas turi tam tikrą materialinę išraišką – grasinančio pobūdžio žinutės telefone, skambučiai naktimis, kuomet auka terorizuojama. Tai, ką galime atsekti ir įrodyti, tokiais atvejais bylos pasiekia teismus“, – sakė pareigūnas.

A. Paulauskas sako, jog daugiametė statistika rodo ir tai, kad į policiją kaip nukentėjusieji vis dažniau kreipiasi vyrai, smurto artimoje aplinkoje skaičiuose sunkių nusikaltimų prieš juos daugėja.

„Matome tendenciją, kuri nėra greitai kintanti, bet egzistuoja, kad iš tiesų vis dažniau vyrai kreipiasi į policiją kaip aukos. Tas skaičius palaipsniui, metai į metus, didėja. Kas labai mus neramina, tai pati baisiausia smurto artimoje aplinkoje išraiška, kai auka yra nužudoma. Čia matome, kad vis daugiau šeimyninių konfliktų metu yra nužudoma vyrų negu moterų“, – LRT RADIJUI sakė A. Paulauskas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Profesorius V. Kasiulevičius: karantino ribojimai būtini bent iki balandžio vidurio

confident-noyce

Po kruvino konflikto Rokiškio rajone vieną vyrą teko skubiai operuoti

confident-noyce

Konfliktas Panevėžyje: vaikinas tampė už plaukų, smaugė ir sumušė moterį

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau