Koronavirusas lėmė, kad lietuviai pernai masiškai ieškojo, į ką investuoti. Ir šlavė ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir, pavyzdžiui, auksą. O štai investavusieji į kriptovaliutą, bitkoiną, irgi neapsiriko. Išmušus naujiesiems, jo vertė pirmą kartą istorijoje perkopė 30 tūkstančių dolerių.
Auksas išgyvena aukso amžių, o jau septynerius metus tauriaisiais metalais prekiaujančios įmonės vadovas Žilvinas Leškevičius auksą vadina žmogaus baimių barometru. Ir dalijasi kuriozinėmis karantino istorijomis.
„Turėdavome užsidaryti visus langus, išsijungti visas šviesas, nes būdavo prie durų žmonės beldžiasi, kad nori pirkti aukso ir buvo situacija – ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje, kad sustojo kalyklos, gamyklos ir visiškai nei Europoje, nei Amerikoje nebuvo net ko įsigyti, tai pas mus viską absoliučiai, ką turėjome, viską, viską išpirko“, – sako prekybos auksu ekspertas Žilvinas Leškevičius.
Tai, kad per pandemiją tautiečiai gerokai daugiau investavo į auksą, rodo ir per metus padvigubėjusi šios įmonės apyvarta.
„2019 metais mūsų įmonės apyvarta iš pardavimų tauriųjų metalų buvo netoli 10 milijonų eurų. Tai šitą apyvartą mes viršijome 2020 m. birželį. Tai šiemet jau kiek žiūrėjome, tai viršijome 20 milijonų eurų metinę apyvartą 2020 m.“ – pasakoja Ž. Leškevičius.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pernai gerokai išaugo lietuvių noras apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo investuojant.
„Praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo daugiau nei penktadaliu. Jie, neturėdami galimybių keliauti, išleisti pinigus įvairiausioms paslaugoms, sugalvojo juos įdarbinti. Vieni perka NT, kiti akcijas, dažniausiai istoriškai perkamas auksas, kaip ribotos pasiūlos aktyvas“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Savo ruožtu kriptovaliutų ekspertas Vytautas Kašėta pastebi, kad lietuviai vis dažniau ryžtasi investuoti į skaitmeniniu auksu vadinamus bitkoinus. Tai padariusieji, dabar trina delnais, nes antrąją Naujųjų metų dieną bitkoino kaina pirmą kartą istorijoje perkopė 30 tūkstančių dolerių ir toliau auga.
„Investavau, turiu didesnę vertę portfelio. Tie, kurie išeina iš bitkoino burbulo, gali džiaugtis didesniu pelnu, o tie, kurie lieka čia, jie tikisi dar daug didesnio kilimo“, – kalbėjo kriptovaliutų ekspertas Vytautas Kašėta.
2009-aisiais, pasirodžius šiai virtualiajai valiutai, bitkoino vertė nesiekė nė dolerio, tad investicija į jį gali atrodyti kaip lengvi pinigai, ypač, kai kriptovaliutų ekspertai prognozuoja dar gerokai didesnį šios valiutos vertės augimą.
„Yra kas prognozuoja, kad šiemet, 2021 m. bus ir 100-150 tūkstančių galbūt už bitkoiną pasiekta. Kiti, labiau optimistiškesni prognozuotojai sako, kad per artimiausius 5 metus galima pasiekti ir 500 tūkstančių, ir milijoną. Aš jokiu būdu neagituoju nieko daryti, čia kiekvieno reikalas, bet prognozės bitkoinų yra optimistinės“, – sako V. Kašėta.
Tačiau kitokios nuomonės laikosi ekonomistai, bitkoinų įsigijimą vadinantys viena iš rizikingiausių investicijų.
„Tai nėra būstas ar nekilnojamas turtas, kuris generuoja nuomos pajamas, tai nėra akcijos, kurios generuoja dividendus, dividendų srautą tai yra, sakykim, susitarimo reikalas rinkos dalyvių, kokia to instrumento kaina tuo metu bus“, – pasakoja „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Vienintelis dalykas, kuris gali pakelti bitkoino kainą, tai kitų pirkėjų, kitų tikinčiųjų šios kriptovaliutos ateitimi noras įsigyti ją. Ir čia reikėtų į tokį aktyvą žiūrėti kaip į loteriją, kazino, o ne kaip į normalią investicinę priemonę“, – teigia N. Mačiulis.
Visgi ne auksas ir ne kriptovaliutos patraukliausios investuoti norintiems lietuviams. „Visgi didesnė dalis investuoja į patikrintus instrumentus ir dažniausiai tai yra nekilnojamasis turtas. Lietuviai vieni mažiausių visoje ES investuoja į akcijas, deja, ir vieni daugiausia investuoja į NT. Tarkime, Palangoje sandorių skaičius yra kone dvigubai didesnis, imant vasaros pabaigą-rudenį, nei buvo praeitais, užpraeitais metais. Tai rodo, kad žmonės, turintys papildomų lėšų, noriai investuoja ir va rado tokią meką investavimo kaip Palanga“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Taigi pernai lietuviai, nepaisydami koronaviruso pandemijos, rekordiškai pirko nekilnojamąjį turtą – šlavė ir butus, ir namus. Vien pastariesiems įsigyti žmonės išleido maždaug pusę milijardo eurų – 9 procentais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
