Per 30 metų net trečdalį mirčių nuo karščio lėmė globalus šiltėjimas

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM

Per paskutinius 30 metų, trečdalis visų mirčių nuo karščio, buvo nulemtos žmonių sukelto globalaus šiltėjimo, atskleidė naujas tyrimas.

Duomenys iš 737 vietovių 42 šalyse buvo panaudoti mokslininkų iš Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM), kad įvertintų visuotinio atšilimo įtaką karščio sukeltoms mirtims, laikotarpiu nuo 1991 iki 2018 metų.

Mokslininkai nustatė, kad 37 proc. visų su karščiu susijusių mirčių pastaraisiais vasarų laikotarpiais gali būti tiesiogiai siejamos su žmonių sukeltu planetos šiltėjimu.

Jie nustatė, kad šie skaičiai žymiai vyraujja priklausomai nuo ekonominės miesto galios ir populiacijos pažeidžiamumo ligoms ir karščiui.

Su karščiu susijusių mirčių, sietinų su žmonių sukelta klimato kaita, procentas aukščiausias buvo Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Ekvadore arba Kolumbijoje jis siekė 76 proc., o Pietryčių Azijoje – nuo 48 iki 61 proc.

Tyrimo autoriai teigia, kad šalys, atsakingos už nedidelę žmonių išmetamų emisijų dalį praeityje, labiausiai nukentėjo nuo su šiluma susijusių mirčių.

Komanda, kurią sudarė ir ekspertai iš Berno universiteto, taip pat įvertino pasaulio vidurkį bei apskaičiavo mirčių, sukeltų klimato pokyčių, konkrečiuose miestuose skaičių.

Mokslininkai nustatė, kad tuo laikotarpiu Londone 35 proc. su karščiu susijusių mirčių mieste buvo tiesiogiai susietos su klimato kaita, o Niujorke ši dalis pakyla iki 44,2 proc.

Kiekvieną vasarą Jungtinėje Karalystėje, vidutiniškai 35 proc. su karščiu susijusių mirčių, gali būti siejama su žmonių sukelta klimato kaita.

Tyrimo autoriai teigia, kad jų išvados pirmą kartą parodo „faktinį žmogaus sukeltos klimato kaitos indėlį didinant mirtingumo nuo karščio riziką“.

Trys labiausiai paveikti pasaulio miestai yra Santjagas Čilėje (44,3 proc.), Hošiminas Vietname (48,5 proc.) ir Bankokas Tailande (53,4 proc.).

Gauti rezultatai remiasi klimato simuliacijomis, su arba be žmonių sukeltų emisijų, kas leidžia komandai įvertinti bendrą jų poveikį.

Autoriai teigia, kad šis tyrimas yra įrodymas, kad būtina priimti stiprias klimato kaitos švelninimo politikas, kad būtų sumažintas būsimas šiltėjimas. Anot jų, tai taip pat yra argumentas dėl intervencijos įgyvendinimo, siekiant apsisaugoti nuo karščio poveikio daromų pasekmių.

Daktarė Ana Vicedo-Cabrera iš Berno universiteto ir pirmoji tyrimo autorė, sakė, kad jie mano, kad su karščiu susijusių mirčių proporcinė dalis toliau augs „jei mes nieko nedarysime dėl klimato kaitos ar neprisitaikysime. Iki šiol vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo maždaug 1°C, kas tėra nedidelė dalis to, su kuo galime susidurti, jei emisijos nekontroliuojamai kils ir toliau“.

Tyrėjai dėmesį sutelkė į žmonių sukeltą globalų šiltėjimą, nustatydami ir priskirdami reiškinius, galinčius pakeisti klimatą ir orus.

Mokslininkai tyrė praeities orų sąlygas, simuliuotas pagal scenarijus su ir be žmonių veiklos sukeltų emisijų. Tai leido jiems atskirti šiltėjimą ir susijusį poveikį sveikatai, siejamą su žmonių veiklomis, nuo natūralių tendencijų.

Tyrime, su karščiu susijęs mirtingumas buvo apibrėžtas, kaip mirčių skaičius, siejamas su karščiu, aukštesniu nei žmonių sveikatai optimalus karštis, kuris skirtingose vietovėse svyruoja.

Komanda nustatė, kad nors vidutiniškai daugiau nei trečdalis su karščiu susijusių mirčių yra nulemtos žmonių sukeltos klimato kaitos, to poveikis smarkiai svyravo.

Su klimato susijusių karščio aukų skaičius svyravo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų mirčių kiekvienais metais, kiekviename mieste, priklausomai nuo kiekvienoje vietovėje vyraujančių vietos klimato pasikeitimų.

Kitas svarbus veiksnys buvo populiacijos pažeidžiamumas kiekviename mieste.

Tyrėjai nustatė, kad klimato kaita labiausiai paveikė žmones, gyvenančius mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

LSHTM profesorius Antonio Gasparrini, vyresnysis tyrimo autorius ir „MCC Network“ koordinatorius, sakė: „Tai didžiausias dabartinio klimato kaitos pavojaus sveikatai nustatymo ir priskyrimo tyrimas. Žinutė aiški: klimato kaita ne tik turės pragaištingų padarinių ateityje, tačiau kiekvienas žemynas jau patiria skaudžius žmogaus veiklos padarinius mūsų planetai. Privalome veikti dabar.“

Autoriai atkreipia dėmesį į daugelį tyrimo apribojimų, įskaitant tai, kad dėl empirinių duomenų trūkumo nėra įmanoma įtraukti vietovių iš visų pasaulio regionų, pavyzdžiui, didelės dalies Afrikos ir Pietų Azijos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

STT pradėjo tyrimą dėl galimo 0,5 mln. eurų iššvaistymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje

confident-noyce

Karštis – tikras iššūkis duonai: kaip teisingai laikyti, kad nereikėtų išmesti?

confident-noyce

Vilniaus viešbučiai ir restoranai raginami siūlyti žmonėms vandentiekio vandenį

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau