Patikslintame valstybės biudžete – 1,137 mlrd. eurų papildomų išlaidų

AutoriusBNSFotoBNS

Vyriausybė siūlo didinti kitų metų valstybės asignavimus 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti. 

„Didžioji dalis, tai yra, apie 934 mln. eurų numatyta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pakoreguotam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, jis teikiamas Seimui.

Valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,1 punkto daugiau negu planuota anksčiau.

„Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, iš jų 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto – dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis“, – sakė G. Skaistė.

G. Skaistė.

„Deficitas didelis, gal kažkam atrodys gąsdinantis, bet kadangi yra labai paaiškinami dalykai, dėl kurių jisai didėja ir turime riziką, ir kad gali būti prasčiau, jeigu pandemija užsitęs, bet ir kad gali būti geriau, jeigu sėkmingai situaciją valdysime ir vakcinavimas leis sklandžiai iš tos situacijos išeiti. Manau, kad šitame etape padarėme geriausią dalyką, kurį galėjome padaryti turėdami tiek laiko, kiek turėjome“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

I. Šimonytė.

Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP, o jo skola – 51,9 proc. BVP, arba 1,7 punkto daugiau nei planuota anksčiau.

2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant 2,263 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų – palyginti su ankstesniu projektu, jos mažėja 132,8 mln. eurų.

Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų būti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas). Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Numatoma, kad valstybės biudžeto mokesčių pajamos kitąmet sieks 8,415 mln. eurų, iš kurių beveik pusę sudarys pridėtinės vertės mokesčio pajamos – 4,034 mlrd. eurų. Iš akcizų kitąmet planuojama surinkti 1,587 mlrd. eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio įplautos į valstybės biudžetą turėtų siekti 1,839 mlrd. eurų, planuojamos pelno mokesčio pajamos  716,745 mln. eurų. Iš transporto priemonių mokesčių ketinama surinkti 50,856 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčių – 20,7 mln. eurų, mokesčių už aplinkos teršimą – 14,847 mln. eurų, nekilnojamojo turto mokesčio – 7 mln. eurų.

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai valstybės biudžetą turėtų papildyti 120 mln. eurų, o atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą – 25 mln. eurų.

Planuojamos kitos valstybės biudžeto pajamos siekia 441,652 mln. eurų, iš jų 103,874 mln. eurų tenka dividendams ir valstybės įmonių pelno įmokoms. Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo bei finansinio turto sumažėjimo pajamų į valstybės biudžetą numatoma surinkti 132,176 mln. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, palyginti su ankstesniu projektu, mažėja 104,4 mln. eurų, pelno mokesčio – 46 mln. eurų, tuo metu akcizų pajamos didinamos 13,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), surenkamos į savivaldybių biudžetus, – didėja 72,4 mln. eurų, tačiau į valstybės biudžeto – mažėja 6,4 mln. eurų.

Pajamos iš valstybės akcijų privatizavimo didinamos 6,4 mln. eurų, iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų – 3,9 mln. eurų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 1,6 mln. eurų, atskaitymų nuo pajamų –  1,1 mln. eurų, dividendų – 0,8 mln. eurų, biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas – 0,7 mln. eurų, tuo metu kito turto pajamos mažinamos 0,6 mln. eurų, pajamos iš turto nuomos – 0,8 mln. eurų, konsulinio mokesčio pajamos – 2,5 mln. eurų.

GPM pajamos didinamos 72,4 mln. eurų, o GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, – iki 48,9 proc. (78,8 mln. eurų), iš jos pastovioji dalis – iki 43,08 proc. (38,9 mln. eurų), kintamoji dalis – iki 5,11 proc. (39,9 mln. eurų).

Kaimo plėtros programai (KPP) skiriamos ES lėšos didėja 56,9 mln. eurų, tačiau 12,3 mln. eurų sumažintos bendrojo finansavimo lėšos.

ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos mažinamos 841,4 mln. eurų, iš kurių 812,8 mln. eurų laikinai sumažinti asignavimai, kol bus gautas Europos Komisijos pritarimas DNR plano priemonėms.

Patobulintame Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos projekte 2021 metų valstybės kapitalo investicijos padidintos 0,4 mln. eurų iki 1,415 mlrd. eurų, iš jų 969,7 mln. eurų – ES parama.

2,5 mln. eurų investicijos (be ES paramos) didinamos Teisingumo ministerijai registrų ir informacinėms sistemoms modernizuoti ir laisvės atėmimo vietų pastatams rekonstruoti, 2 mln. eurų – Krašto apsaugos ministerijai automobiliams įsigyti, 2 mln. eurų – Vidaus reikalų ministerijai gaisrinių kopėčioms įsigyti ir sienos stebėjimo sistemoms, 1,3 mln. eurų – kitoms ministerijoms. Tuo metu Finansų ministerijai Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti lėšos sumažintos 0,5 mln. eurų.

Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas sumažintas nuo 4,527 mlrd. iki 4,028 mlrd. eurų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

I. Šimonytė: neužtikrinus vakcinavimo, apie „žaliojo paso“ privilegijas kalbėti anksti

confident-noyce

Paaiškėjo, kaip šiais metais išlaidaus Panevėžio rajono savivaldybė

confident-noyce

Patvirtintas 2021 metų Panevėžio rajono savivaldybės biudžetas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau