Klimato mokslininkai aptiko perspėjamuosius Golfo srovės griūties ženklus, kas laikoma vienu pagrindinių potencialių planetos lūžio taškų.
Tyrime nustatytas beveik visiškas stabilumo praradimas per paskutinį šimtmetį srovėse, kurias mokslininkai vadina Atlanto meridianine cirkuliacija (angl. Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC). Srovės jau yra savo lėčiausiame taške per mažiausiai 1600 metų, tačiau naujoji analizė rodo, kad jos gali artėti prie sustojimo, informuoja theguardian.com.
Toks įvykis turėtų katastrofinių padarinių visame pasaulyje
Minėtas srovių sustojimas smarkiai sutrikdytų liūtis, nuo kurių priklauso milijardų žmonių maistas Indijoje, Pietų Amerikoje ir vakarų Afrikoje; padidintų audrų skaičių ir sumažintų temperatūras Europoje; padidintų jūros lygį ties rytine Šiaurės Amerikos pakrante. Tai taip pat pakenktų Amazonės atogrąžų miškams ir Antarktidos ledynams.
Neaišku kada tai nutiks
AMOC sistemos kompleksiškumas ir neapibrėžtumas dėl būsimo globalaus šiltėjimo lygių lemia tai, kad šiuo metu yra neįmanoma prognozuoti bet kokio žlugimo reiškinio datos. Jis galėtų įvykti per dešimtmetį ar du, o gal net už kelių šimtmečių.
Tačiau kolosalus to poveikis reiškia, kad tam niekada neturėtų būti leista nutikti, teigia mokslininkai.
„Jau matomi destabilizacijos ženklai yra tai, ko nebūčiau tikėjęsis ir mane tai gąsdina,“ – sakė Niklas Boers iš Potsdamo Klimato poveikio tyrimų instituto Vokietijoje, kuris ir atliko šį tyrimą. „Tai kažkas, kam negalime leisti įvykti“.
Nėra žinoma kokie CO2 lygiai sukeltų AMOC žlugimą, sakė jis. „Taigi vienintelis dalykas, kurį reikia daryti, tai palaikyti emisijas kiek įmanoma žemesnes. Šio itin didelį poveikį turinčio įvykio tikimybė didėja su kiekvienu į atmosferą išmetamu CO2 gramu.“
Mokslininkams vis didesnį nerimą kelia vadinamieji lūžio taškai — didžiuliai, greiti ir negrįžtami klimato pokyčiai. Gegužės mėnesį Boers su kolegomis paskelbė, kad didelė Grenlandijos ledynų dalis yra atsidūrusi ties riba, dėl ko gresia didelis pasaulinio jūros lygio kilimas.
Kiti mokslininkai neseniai atskleidė, kad Amazonės atogrąžų miškai šiuo metu išskiria daugiau CO2 nei jo absorbuoja, ir kad 2020 metų Sibiro karščio banga privedė prie nerimą keliančio metano išsiskyrimo.
Pasaulis jau galėjo peržengti kelis lūžio taškus, skelbiama 2019 metų analizėje, kas kelia „egzistencinę grėsmę civilizacijai“.
Boer tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, pavadintas „Stebėjimais pagrįsti išankstinio įspėjimo signalai dėl AMOC žlugimo“ (angl. Observation-based early-warning signals for a collapse of the AMOC).
Ledo šerdies ir kiti duomenys iš paskutinių 100 000 metų rodo, kad AMOC turi dvi būsenas: greitą ir stiprią, kokia buvo stebėta pastarąjį tūkstantmetį, ir lėtą, silpną.
Duomenys rodo, kad kylančios temperatūros gali sukelti staigų AMOC perėjimą tarp šių būsenų, vyksiantį nuo vieno iki penkių dešimtmečių.
AMOC yra varomos tankaus, sūraus jūros vandens, besileidžiančio į Arkties vandenyną, tačiau gėlas vanduo iš Grenlandijos ledyno tirpsmo lėtina šį procesą anksčiau, nei rodė klimato modeliai.
Kad paaiškintų, kaip pokyčiai vandenyno temperatūroje ir druskingume gali atskleisti AMOC nestabilumą, Boer panaudojo kėdės analogiją. Stumiant kėdę pasikeičia jos padėtis, tačiau tai neturi įtakos jos stabilumui, jei tik visos keturios jos kojos lieka ant grindų. Pakreipus kėdę pasikeičia ir jos padėtis, ir stabilumas.
Aštuoni nepriklausomai išmatuoti temperatūros ir druskingumo duomenų rinkiniai, siekiantys iki 150 metų, leido Boer parodyti, kad visuotinis atšilimas iš tiesų didina srovių nestabilumą, o ne tik keičia jų tekėjimo tendencijas.
Analizė užbaigiama: „Šis AMOC sumažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais gali būti susijęs su beveik visišku stabilumo praradimu per praėjusį šimtmetį, ir AMOC gali būti arti kritinio perėjimo prie silpnos cirkuliacijos režimo.“