Rugsėjį pirmą kartą pastebėtas objektas prie Žemės priartėjo per 49 889 kilometrų atstumą ir manoma, kad tai dalis 1966 metų „Surveyor 2“.
Pirmą kartą šis objektas buvo atrastas rugsėjo 17 d. „Pan-STARRS“ teleskopo Havajuose ir po dviejų dienų jo informacija buvo paskelbta organizacijos „Minor Planet Center“ (MPC).
Pirmiausia astronomai manė, kad 2020 SO yra Žemės link artėjantis asteroidas, tačiau informacija apie jo dydį atitinka 1966 metų „Centaur“ išmatavimus, siekiančius 41,6 pėdų ilgį, o atskriejančio objekto dydis, pranešama, svyruoja tarp 12 ir 46 pėdų ilgio.
„Pan-STARRS“ šį objektą pastebėjo rugsėjo 17 d. vakarą, kuomet jis danguje skriejo nežymiu, tačiau išskirtinai išlenktu maršrutu, kas leido mokslininkams manyti, kad tai yra asteroidas.
Kita komanda iš Kalifornijos, NASA finansuojamo Netoli Žemės esančių objektų tyrimo centro (angl. Center for Near-Earth Object Studies, CNEOS), pamatė tą patį objektą, tačiau dėl jo orbitos manė, kad kažkas šiuo atveju yra tikrai ne taip, kaip įprasta.
Paul Chodas iš CNEOS, buvo vienas iš tų, kuriam šis atradimas sukėlė tam tikrų įtarimų, dėl ko jis nusprendė „atsukti laiką“, kad pamatytų kur jis buvo prieš atsidurdamas Žemės gravitacijos prieigose.
Chodas išsiaiškino, kad per kelis paskutinius dešimtmečius 2020 SO buvo atsidūręs visai netoli Žemės, tačiau remiantis analize, jo priartėjimas 1966 metais galėjo būti toks artimas, kad kilo mintis, jog jis buvo iš pačios Žemės.
„Vienas iš galimų 2020 SO kelių, vėlyvą 1966 metų rugsėjį, atvedė objektą labai arti Žemės ir Mėnulio,“ – sakė Chodas. „Tai buvo tarsi „eureka“ akimirka, kuomet greita Mėnulio misijų paleidimo datų patikra parodė atitikimą su „Surveyor 2“ misija“.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija pranešė panaudosiantys spektroskopiją, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tai yra.
Ir gruodžio pradžioje mokslininkams pavyko nustatyti, kad jų spėjimas buvo tiesa.
Šiuo metu 2020 SO yra įstrigęs Žemės gravitacijoje.
Kalbėdamas su „The New York Times“ Chodas sakė, kad iki 2021 metų kovo mėnesį jis ištrūks iš mūsų planetos gniaužtų ir dar kartą leisis į savo kelionę aplink Saulę.
Vis dėlto, jis taip pat pastebėjo, kad 2036 metais jis sugrįš, o tai suteiks mokslininkams dar vieną progą ištirti „2020 SO“.
„The Surveyor 2“ erdvėlaivis Mėnulio link buvo paleistas 1966 metų rugsėjo 20 d. su „Atlas-Centaur“ raketa.
Misijai buvo pavesta prieš artėjančias „Apollo“ misijas iš naujo ištirti Mėnulio paviršių, kurių metu.
Netrukus po pakilimo „Surveyor 2“, kaip ir planuota, sėkmingai atsiskyrė nuo „Centaur“ aukštutinio lygmens startinio variklio. Tačiau praėjus vos dienai, erdvėlaivio kontrolė buvo prarasta, kuomet nebepavyko užkurti vieno iš jų variklių.
1966 metų rugsėjo 23 d. erdvėlaivis rėžėsi į Mėnulį, vos į pietryčius nuo Koperniko kraterio.
Aukštutinė „Centaur“ raketos dalis praskriejo pro Mėnulį ir dingo nežinomoje orbitoje aplink Saulę.
Tačiau labai gali būti, kad netrukus NASA ir kiti astronomai atras šią dalį iš naujo, kuomet ji sugrįš šiam trumpam vizitui.