Pasižymėjome: panevėžiečiai – vieni didžiausių kontrabandinių cigarečių rūkaliai

Pasižymėjome: panevėžiečiai – vieni didžiausių kontrabandinių cigarečių rūkaliai

JP / JP, DELFI, Policijos nuotr.

Lietuvoje didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis fiksuota Radviliškyje, kur daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) visų pakelių buvo atgabenti iš trečiųjų šalių. Nelegalių cigarečių taip pat daug Telšiuose (30 proc.), Šiauliuose (28,3 proc.), Panevėžyje (25 proc.) ir Alytuje (23,3 proc.).

2016 m. dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 54 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo. Net 80 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos – šioje kaimyninėje šalyje pagamintos cigaretės sudarė 14,1 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių, rodo 2016 m. IV-ąjį ketvirtį bendrovės „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas.

Šešėlio mažėjimas praranda pagreitį

Šešėlinės tabako rinkos mastas Lietuvoje IV-ąjį metų ketvirtį siekė 17,5 proc. ir per metus sumažėjo nežymiai – 2,1 proc. Tačiau per pastaruosius 6 m. nelegalių tabako gaminių dalis iš viso susitraukė daugiau nei dvigubai – dar 2010 m. pabaigoje net 42,8 proc. Lietuvoje surūkytų cigarečių buvo nelegalios.

Nepaisant to, kad sutelktomis teisėsaugos institucijų pastangomis kontrabandinių cigarečių mastas mažėja, Lietuva išlieka tarp santykinai daugiausia nelegalių cigarečių suvartojančių valstybių Europos Sąjungoje (ES). Į šį sąrašą taip pat patenka kitos ES rytinio pasienio rinkos – Latvija, Lenkija, Rumunija, be to, šalys, kuriose tabako gaminių kaina yra labai aukšta – Didžioji Britanija, Airija.

Lietuvoje didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis fiksuota Radviliškyje, kur daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) visų pakelių buvo atgabenti iš trečiųjų šalių. Nelegalių cigarečių taip pat daug Telšiuose (30 proc.), Šiauliuose (28,3 proc.), Panevėžyje (25 proc.) ir Alytuje (23,3 proc.).

Dvigubai viršija ES vidurkį

R. Grajauskas.
R. Grajauskas.

„Danske Bank” vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko teigimu, nepaisant to, kad Lietuvai pavyko pasiekti progreso mažinant nelegalią rinką, tačiau ji vis dar gerokai viršija ES vidurkį, kuris šiuo metu sudaro apie 10 proc. tabako gaminių rinkos.

„Kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekyba yra dvi dedamosios – tai kontroliuojančiųjų institucijų veiksmai ir ekonominės paskatos. Žvelgiant iš ekonominės pusės, galima pastebėti tendenciją, kad pastaraisiais metais didėjo gyventojų perkamoji galia, nes atlyginimai Lietuvoje augo sparčiau, stabiliai augo ir užimtumas. Prie kontrabandos mažėjimo galimai prisidėjo ir menkę prekybiniai ryšiai su Baltarusija. Tai reiškia ir mažesnį tarp valstybių judančio transporto srautą, kas savo ruožtu bent iš dalies sumažina ir nelegalių cigarečių transportavimo galimybes”, – aiškino R. Grajauskas.

Ekonomisto nuomone, nors augant gyventojų pajamoms, auga ir akcizai, tačiau akcizų didinimas turi vykti labai atidžiai – įvertinant ne tik šalies viduje vyraujančias tendencijas, bet ir situaciją aplinkinėse valstybėse, nes per greitai keliami akcizai didina šešėlinės prekybos patrauklumą.

78 proc. gyventojų nepateisina

„Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla įsitikinęs, kad mažinant šešėlį, itin svarbus ir pasikeitęs visuomenės požiūris – mažiau tolerancijos nelegaliai prekybai ir pagalba teisėsaugos pareigūnams veda prie apčiuopiamų rezultatų.

policijos-generalinio-komisaro-pavaduotojas-renatas-pozela-spaudos-konferencijoje-66340334
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado generolo Renato Požėlos teigimu, nelegali rinka yra labai jautri aplinkos veiksmams, todėl į bet kokias planuojamas priemones reikia žiūrėti itin atidžiai.

„Tyrimai rodo, kad net 78 proc. Lietuvos gyventojų nepateisina kontrabandinių prekių pervežimo ir prekybos jomis. Tai didelis progresas lyginant su 2012 metais, kai situacija buvo priešinga – 61 proc. gyventojų buvo linkę pateisinti kontrabandinių ir nelegaliai parduodamų prekių vartojimą. Akivaizdu, kad visuomenė pamatė neigiamas kontrabandos puses – nusikalstamumo augimą, organizuotas banditų grupes, nepilnamečių įtraukimą“, – aiškino G.Dirgėla.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado generolo Renato Požėlos teigimu, nelegali rinka yra labai jautri aplinkos veiksmams, todėl į bet kokias planuojamas priemones reikia žiūrėti itin atidžiai: „Užkirtus kelią kontrabandai per vieną valstybės sienos plyšį, nusikaltėliai greitai atranda kitą. Pabrangus tabako gaminiams iškart pajuntamas stipresnis kontrabandos spaudimas valstybės sienoms. Tai reiškia, kad tiek nusikaltėliai, tiek visuomenė labai jautriai reaguoja į bet kokius rinkos pasikeitimus”, – dėstė R.Požėla.

Augantis akcizas didins kontrabandos riziką

Nuo 2017 m. kovo 1 dienos cigaretėms akcizų tarifas didės apie 10,5 proc., minimalus – apie 6 proc. (iki 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių). Cigarečių pakelis dėl to vidutiniškai gali pabrangti apie 18 euro centų (pigiausių cigarečių – apie 12 ct.). Minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam cigarečių pakeliui, šiuo metu siekia 1,70 Eur.

„Yra rizika, kad didžiausias per pastaruosius metus akcizo didėjimas gali po gan ilgos pertraukos vėl paskatinti tabako gaminių kontrabandos apimčių augimą. Tokių šalių kaip Norvegija pavyzdys rodo, kad net turtingose, aukštą pilietinį sąmoningumą turinčiose valstybėse didelės produktų kainos gali stiprinti šešėlinę rinką. Norvegija, kurioje cigarečių kainos yra vienos aukščiausių Europoje, drauge su Latvija pirmauja pagal nelegalių tabako gaminių kiekį rinkoje – daugiau nei penktadalis čia suvartojamų cigarečių yra kontrabandinės“, – pažymi Arnas Marcinkus, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius.

Autodraivas

KTU

Autodraivas

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.