Kovo 20-oji Pasauline Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šią dieną susilygina dienos ir nakties ilgumas, prasideda astronominis pavasaris.
Tai diena, kai diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus, jei ir toliau nekreipsime dėmesio į visuomenės darnaus vystymosi būtinybę ir svarbą, jei mūsų veikla žydinčioje planetoje bus nukreipta tik beatodairiškam mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimui, negalvojant apie ateities kartas.
1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.
Šią dieną Lietuvos Aplinkos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas ir kt.
[quote_box_center] 7 idėjos, ką galima nuveikti Žemės dieną:
Apsilankyti knygyne arba bibliotekoje ir išsirinkti knygą apie gamtą arba aplinkos taršą arba pažiūrėti dokumentinį filmą ekologine tema. Perskaičius knygą pasidalykite savo mintimis su kitais. Paskatinkite kuo daugiau žmonių domėtis tais pačiais dalykais. Galima parašyti atsiliepimą apie knygą arba filmą internete. Keletas filmų, tinkančių Žemės dienai: 1990 metų „Šokis su vilkais“ („Dances with Wolves“), 2007 metų „Atgal į gamtą“ („Into the Wild“) ir 2009 metų „Poveikio nedarantis žmogus“ („No Impact Man“).
Apsilankyti kokiame nors gamtos muziejuje (pavyzdžiui, gyvūnų, jūrų, botanikos), nacionaliniame parke arba bent pasivaikščioti miesto parke ar vietinių apylinkių miškuose.
Pasidomėti aplinkos taršos problemomis gyvenamoje vietovėje. Pavyzdžiui, apie upių taršą, negyvas žuvis, šimtais išmetamas į jūros krantą, žvejybos ir medžioklės sezonus, ilgalaikę išsiliejusios naftos žalą aplinkai, nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis ir t. t.
Apskaičiuoti, kiek atliekų palieka jūsų šeima per dieną ir per savaitę (kiek šiukšlių maišų arba kiek kilogramų išmetama į konteinerius). Pagalvoti, ką būtų galima ne mesti į šiukšlių dėžę, o perdirbti ir prikelti antram gyvenimui. Galbūt išmetame dar visai gerus daiktus, kuriuos būtų galima paaukoti arba padovanoti tiems, kuriems jų reikia labiau.
Pasivaikščioti po apylinkes ir surinkti šiukšles. Tvarkos akcijai reikės tik pasiimti šiukšlių maišų, pirštinių ir gerą nuotaiką. Galima suburti komandą. Tvarkyti aplinką visiems kartu bus smagiau. Be to, taip galima sutvarkyti didesnį plotą.
Pasidomėti, kokios medžiagos gali būti perdirbamos ir kur jas reikėtų mesti.
Surengti lėlių vaidinimą vaikams, kuriame vaizdžiai ir linksmai paaiškinti apie ekologines problemas ir klimato kaitą. [/quote_box_center]