Naujienų portalas Aukštaitijoje JP ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka skaitytojams siūlo naują rubriką – „Pasakojimai apie Panevėžio miestą“. Naujienų portalo JP skaitytojams pateiksime istorines, įdomias, netikėtas, o kartais net ir šokiruojančias publikacijas apie Panevėžį.
Šiandien siūlome paskaityti straipsnį apie Panevėžio karaimus.
Karaimų bendruomenė, Lietuvoje gyvenanti jau daugiau kaip 600 metų, yra pelniusi lietuvių pagarbą už jos teisingumą, tolerantiškumą, lojalumą savo antrajai tėvynei – Lietuvai. Panevėžys nuo seno šiai tautai buvo svarbi vieta. Pasak istorikės Onos Maksimaitienės, nuo XVII amžiaus minimai Naujamiesčio karaimų bendruomenei priklausė Panevėžio ir kitose Šiaurės Rytų vietovėse gyvenę karaimai.
Po dvarininko Ignaco Karpio mirties 1809 metais jo dvarus paveldėjęs Eustachijus Karpis iš Naujamiesčio karaimų atėmė žemę ir juos iš miestelio išvijo. Tada šie persikėlė į Panevėžį ir įsikūrė Ramygalos gatvės rajone. Čia pasistatydino savo maldos namus. Panevėžys tapo didžiausiu karaimų centru po Trakų.
Lenkijai okupavus Trakus ir visą Vilniaus kraštą, Panevėžio karaimų bendruomenė iš Trakų karaimų perėmė lyderės vaidmenį – 1936 metais ji perorganizuota į visos Lietuvos karaimų draugiją. 1937 02 18 iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos gavusi leidimą veikti, draugija išsirinko valdybą, kurią sudarė Panevėžio karaimai: pirmininkas Romanas Novickas (49 metų miškininkas), pavaduotojas Martynas Novickas (36 metų mokytojas), iždininkas Ilija Tinfavičius (53 metų šaltkalvis), valdybos narys Rapolas Grigulevičius (32 metų dažytojas), sekretorius Jogonadavas Rajeckas (26 metų teismo tarnautojas). Taip tarpukario Lietuvoje, netekus Vilniaus krašto, karaimų kultūriniu ir religiniu centru tapo Panevėžio miestas.
1934 metais Panevėžyje lankėsi italų mokslinės ekspedicijos, tyrinėjusios karaimus ir jų kultūrą, dalyviai. Mokslininkams vadovavo antropologas Corrado Gini.
„Šaltinis“ (1934 10 25) apie tai parašė: „Lietuvoje buvo sustojusi italų mokslininkų grupė, kuri tyrinėja karaimų kultūrą. Panevėžyje ištyrė 120 karaimų. Kiekvieno asmens tam tikrame blanke iš akies buvo pažymimi veido bruožai, akių, plaukų ir odos spalva, išmatuotas ūgis, svoris, pajėgumas ir k. Karaimai su dideliu susidomėjimu laukia, ką mokslininkai apie juos pasakys, ypač, iš kur jie kilę“.
Daugiau informacijos rasite čia.
