8.4 C
Panevėžys
Trečiadienis, 17 balandžio, 2024

Partiniuose reitinguose vis dar pirmauja LSDP: dėl jų pergalės ekspertai dar nesilažintų

AutoriusBenas Brunalas (ELTA)
Fotoelta
V. Blinkevičiūtė.

Iki Seimo rinkimų likus šiek tiek daugiau nei pusmečiui, partiniuose reitinguose tęsiasi štilis – politinės jėgos jau kelis mėnesius iš eilės įšalo užimtose pozicijose. Visgi, pažymi ekspertai, nereikėtų manyti, kad tokia situacija išsilaikys ilgą laiką. Iki rinkimų likus keliems mėnesiams, akcentuoja „Baltijos tyrimų“ valdovė Rasa Ališauskienė, reitingų lentelėje galime matyti nuo šiandien stipriai besiskirsiantį vaizdą.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ sausio 19 – 29 dienomis atlikta apklausa rodo – jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą remti pasiryžę 17,2 proc. respondentų. Panaši socialdemokratų simpatikų dalis buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – gruodį paramą LSDP deklaravo 16,4 proc. gyventojų.

Kaip ir ankstesnėje apklausoje, reitingų lentelėje iš karto po socialdemokratų rikiuojasi Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama partija „Vardan Lietuvos“. Sausį šią opozicinę politinę jėgą rėmė 10,6 proc. gyventojų – tai yra beveik 3 procentiniais punktais mažiau nei buvo gruodį. Tada „Vardan Lietuvos“ palaikė 13,4 proc.

Identišką palaikymą pirmąjį šių metų mėnesį turi ir Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS): sausį parama „valstiečiams“ siekė 10,6 proc., o gruodį – 11 proc.

Stipriai neatsilikdami nuo paskutinių dviejų politinių jėgų, ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje – Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Įtakingiausią dabartinės valdančiosios daugumos partiją sausio mėnesį rėmė 9,3 proc. rinkėjų, gruodį parama konservatoriams siekė 10,5 proc.

Palankiausiai vertinamų jėgų penketuke ir Andriaus Mazuronio vedami „darbiečiai“. Pastarųjų palaikymas paskutiniu metu nesikeitė: sausį siekė 5,7 proc., o gruodį – 5,6 proc.

Toliau sausio mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (sausio mėn. 4,5 proc., o gruodį 6,2 proc.), Jono Pinskaus pirmininkaujama Lietuvos regionų partija (sausio mėn. 4 proc., o gruodį 3,9 proc.).

Panašius rodiklius demonstruoja ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (sausio mėn. 3,7 proc., o gruodį 3,5 proc.) bei Artūrą Zuoką į pirmininkus išsirinkusi „Laisvė ir teisingumas“ (sausio mėn. 3,2 proc., o gruodį 3,1 proc.).

Į sausio mėnesio reitingų lentelę pakliuvo ir dėl antisemitinių pažiūrų į teisėsaugos akiratį pakliuvusio Remigijaus Žemaitaičio neseniai įkurta partija „Nemuno aušra“. Kaip rodo paskutinė apklausa, šią partiją linkę palaikyti 2,1 proc. rinkėjų.

Iki 2 proc. gyventojų paramos sausio mėnesį taip pat surinko Lietuvos žaliųjų partiją, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, beveik ketvirtadalis (22,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.

R. Ališauskienė: dėl LSDP pergalės dar nesilažinčiau

Komentuodama partinius reitingus, „Baltijos tyrimų“ direktorė R. Ališauskienė teigė, kad kol kas dar anksti spręsti, ar dabartinės gyventojų nuomonių tendencijos išliks ir rudenį, kai vyks Seimo rinkimai. Todėl, jos teigimu, būtų anksti „karūną dėti“ V. Blinkevičiūtei, kuri jau spėjo pareikšti, kad LSDP bus Vyriausybę formuojanti jėga.

„Dėt tokių dalykų dar sunku spręsti. Tam, kaip atrodys Seimo rinkimai, daug įtakos turės ir prieš tai vyksiantys prezidento bei Europos Parlamento rinkimai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

„Todėl dėl LSDP pergalės Seimo rinkimuose aš dar nesilažinčiau. Nebent rinkimai būtų ateinantį sekmadienį. Atsiminkime 2016 m. rinkimus. Juk tada iki kokio sausio mėnesio atrodė, kad jie ir bus laimėtojai. Tačiau diskusijas sukėlė Darbo kodeksas ir įvairios komunikacinės problemos. Galiausiai LSDP pralaimėjo. Taigi, dar daug laiko ir gali būti įvairių scenarijų“, – pridūrė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Be to, jos teigimu, nereikėtų atmesti pastaruoju metu besikuriančių ar apie dalyvavimą Seimo rinkimuose kalbančių mažųjų politinių partijų reikšmės. Jos, sutinka R. Ališauskienė, vargu, ar gali rimtai pretenduoti į mandatus, tačiau atitraukti tam tikrą balsų dalį nuo didžiųjų politinių jėgų – tikrai galėtų.

„Kuo ilgesnis partijų sąrašas, tuo labiau dalijasi balsai. Nors ir po kelis procentus, bet taip yra atitraukiami rinkėjai nuo didžiųjų partijų“, – sakė R. Ališauskienė, pridurdama, kad daugiausiai balsų gali būti atitraukta nuo centro kairei priklausančių partijų.

Apklausa vyko 2024 m. sausio 19 – 29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Nausėda įvertino įtampas su konservatoriais: šiandien išgyvename visiškai kitą santykių stadiją

confident-noyce

Triukšmingas atsisveikinimas su A. Anušausku konservatorių reitingams nepakenkė

confident-noyce

A. Anušausko klausimas išspręstas, partija jo elgesio nevertins, sako G. Landsbergis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau