14.5 C
Panevėžys
Antradienis, 28 rugsėjo, 2021

Partijų lyderiai dėl užsienio politikos krypties sutaria, bet įgyvendinimą mato skirtingą

AutoriusAugustas Stankevičius (BNS)FotoLRP
Partijų lyderiai dėl užsienio politikos krypties sutaria, bet įgyvendinimą mato skirtingą.

Lietuvos politinių partijų lyderiai laikosi vieningos užsienio politikos krypties, tačiau dėl šiuo metu kylančių problemų mato skirtingus sprendimo būdus.

Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė šalies vadovas Gitanas Nausėda, Prezidentūroje surengęs susitikimą su politinių partijų lyderiais, Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.

„Šiandien prie stalo daug kartų prie stalo girdėjau žodžius „sutariame“, „vieningai“. Tai teikia vilčių, kad šitą nelengvą problemą gebėsime įveikti. Kalbėjome apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų. Jie yra nekintantys, pagrįsti principais ir vertybėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia.

„Galbūt išsiskyrė šiek tiek dėl to, kokią taktiką turėtumėme taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Savo ruožtu I. Šimonytė pabrėžė, kad situacija, su kuria susiduria Lietuva nėra dviejų šalių „santykių aiškinimasis“. Neteisėtų migrantų krizė – Minsko režimo atsakas į sankcijas, kurias vieningai įvedė visa Europos Sąjunga.

„Tai (migrantų krizė – BNS) yra klausimas ir Europos Sąjungai. Tą kryptimi nuosekliai dirba ir tiek Vyriausybė, tiek prezidentas. Manau, kad esame sulaukę labai didelio palaikymo – ir politinio, ir praktinio“, – sakė ji.

Siūlė griežtinti europines sankcijas

Po susitikimo su prezidentu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Minsko režimui Europos Sąjunga turi ne tik tęsti, bet ir stiprinti sankcijas, ypač – ekonomines.

„Kuriant spaudimą galime tikėtis, kad ir nelegalios migracijos kanalas, kuris yra specialiai organizuojamas ir specialiai atidarytas Lietuvai, užsidarys“, – žurnalistams sakė politikė.

Ji akcentavo, kad tik tokiu atveju įvyks ir pokyčiai pačioje Baltarusijoje.

Sankcijų klausimu jai antrino ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, pareiškęs, jog „sankcijos iš Europos Sąjungos galėtų būti dar griežtesnės“.

Partijų lyderiai dėl užsienio politikos krypties sutaria, bet įgyvendinimą mato skirtingą.

Jis pabrėžė, kad Lietuva turi aktyviai bendradarbiauti su Bendrija ir ieškoti tarpininkų, kurie šią žinią perduotų Minsko režimui.

„Turime rasti diplomatinio poveikio priemones. (…) ES institucijos turėtų spręsti, ar jos pačios skiria savo derybininkus, ar ieško trečiųjų šalių, kurios galėtų būti tarpininkės“, – kalbėjo politikas.

Ragino aktyvinti Bendrijos įsitraukimą

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ragino sutelkti didesnius sienos apsaugos pajėgumus, kad ji „būtų reali“.

„Reikėtų suteikti tam tikrus įgaliojimus ir mūsų kariuomenei ir ją, esant reikalui, panaudoti“, – dėstė ji.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad daugiau vienybės turėtų būti ir tarp politikų, komentuojant esamą situaciją.

„Priešingu atveju džiaugsis tie, kurie yra anapus mūsų ES sienos, kad pavyksta įvesti destrukciją valstybėje“, – sakė europarlamentarė.

Ji taip pat pasisakė už aktyvesnį darbą su ES institucijomis. Politikei antrino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Nepakaks, kad ES padės finansiškai, ekspertiškai kovoti Lietuvai su migracija. Per Baltarusija srautai gali pajudėti ir į Lenkiją, ir į Latviją. (…) Reikalingos koncentruotos, ilgalaikės visos ES priemonės“, – aiškino politikas.

Partijų lyderiai dėl užsienio politikos krypties sutaria, bet įgyvendinimą mato skirtingą.

Už aktyvesnį Bendrijos įsitraukimą taip pat pasisakė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Anot jo, užsienio politika „turi būti bendra su ES“.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi stebėti, ar per sieną nepatenka teroristai.

„Kaip kaimynai negalime leisti sau per daug“

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Jonas Pinskus sako, kad Lietuvos užsienio politikos kryptis gera, tačiau rezultatai yra priešingi.

Anot jo, dėl aktyvaus demokratinių procesų Baltarusijoje palaikymo šioje šalyje „realiai praradome opoziciją“.

„Jie arba pabėgo, arba yra areštuoti, arba identifikuoti. Tai ar mes pagreitinome demokratijos procesu Baltarusijoje, yra didžiulis klausimas“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat kėlė klausimą ar spaudžiant Minsko režimą šalis nėra stumiama „į Rusijos glėbį“, ar dėl tokių veiksmų prie Lietuvos sienos „neatsiras rusų tankų“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis susitikime teigė pasiūlęs migrantus apgyvendinti Gaižiūnų poligone Rukloje.

„Tai yra milžiniški plotai, 12 tūkst. hektarų, maždaug pusė Vilniaus teritorijos. Ir tai būtų tinkama vieta, jeigu šita krizė nesibaigs“, – aiškino jis.

Partijų lyderiai dėl užsienio politikos krypties sutaria, bet įgyvendinimą mato skirtingą.

Politikas teigė, kad reikia ieškoti kontaktų su Baltarusijos valdžios atstovais, „jei su Aliaksandru Lukašenka nesikalbama, jei jis nepripažintas prezidentu“.

Europarlamentaras taip pat teigė, kad neturime būti „pirmoje kovos už demokratiją Baltarusijoje linijoje, nes šitie klausimai yra subtilūs“.

„Mes kaip kaimynai negalime per daug sau leisti“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Vis dėlto jis teikė, kad palaiko Lietuvos užsienio politikos kryptį, kuri yra euroatlantinė.

Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Prezidentas apie kelių finansavimo pertvarką: būtinas lėšų skirstymo depolitizavimas

confident-noyce

Prezidentas ir M. Skuodis aptars kelių finansavimo pertvarką

confident-noyce

Prezidentas: Lietuva yra pasirengusi tapti žaliosios transformacijos lydere regione

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau