Nors oro temperatūra žemiau nulio laikosi jau ne pirmą savaitę, specialistai primena, jog ne visur vandens telkinių ledas yra pakankamai tvirtas, kad juo būtų galima vaikščioti keliese ar net važiuoti automobiliais.
Be to, įlūžus žmogui jam reikia mokėti tinkamai padėti, nes į vandens telkinio gniaužtus gali įkliūti ir pagalbos ranką tiesiantis.
Sausio pabaigoje prognozuojama, jog oro temperatūra dalyje Lietuvos regionų bent trumpam pakils iki pliusinės. Tačiau gelbėjimo tarnybų specialistai įspėja, jog vaikštantiems ledu pavojus gali kilti nebūtinai šiam pradėjus tirpti.
Pastaruoju metu dažnai pasnyguriuoja, o sniegas gali padengti netvirtas ledo vietas. Tad susiruošusiems pačiuožinėti ar pereiti užšalusiu vandens telkiniu, reikėtų laikytis keleto rekomendacijų.
Specialistė teigia, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į vandens telkinio ledo storį. Ledas laikomas tvirtu, jei jo storis – daugiau nei 7 centimetrai. Kuo daugiau žmonių ant ledo, tuo jis turi būti storesnis.
Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo Valdybos Civilinės saugos skyriaus vyr. specialistė Dalia Grigaravičienė primena, jog reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tekančio vandens, pavyzdžiui upės, ledo storis skirtingose vietose gali skirtis.
Pašnekovė teigia, jog itin atsargūs turėtų būti žvejai, kuriems dar kertant eketes ledas gali netikėtai skilti. Be to, baigus žvejybą, eketes būtina tinkamai pažymėti.
Anot D. Grigaravičienės, įlūžus viena patikimiausių saugos priemonių – smaigai, kuriuos privalo turėti visi žvejai. Jei žmogus neturi priemonių, kad išsigelbėtų pats, skubiai turėtų padėti aplinkui esantys ir nelaimę pamatę asmenys.
Tačiau būtina žinoti, kaip tai daryti saugiai, nes pakliūti į bėdą labai lengva ne tik įlūžusiam, bet ir jį gelbstinčiam žmogui. Ištraukus žmogų ant ledo reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
