Panevėžio apylinkės teismas išnagrinėjo Bistrampolio dvaro vadovo, kunigo dr. Rimanto Gudelio skundą dėl baudos už papūgos laikymą pagrįstumo. Aplinkos apsaugos departamento specialistų skirta 120 eurų bauda R. Gudeliui, dėl be leidimo laikomo saugomos rūšies laukinio gyvūno laikymo, Panevėžio apylinkės teismo sprendimu liko nepanaikinta. Su teismo sprendimu nesutikęs kunigas baudos nemokės ir teisybės ieškos aukštesnės instancijos teisme.
Nusipirko papūgą
Bylos duomenimis, Bistrampolio dvaro valdytojas R. Gudelis iš veisėjo Lenkijoje įsigijo papūgą Ara ararauna, registravo ją Veterinarijos tarnyboje. Aplinkos apsaugos departamento specialistų teigimu, jis turėjo gauti jų institucijos leidimą laikyti nelaisvėje saugomos rūšies laukinį gyvūną, bet tokio leidimo neturėjo.
Nėra poįstatyminių aktų
Teismuose teisybės ieškantis Bistrampolio dvaro valdytojas, kunigas R. Gudelis naujienų portalui JP paaiškino, kodėl reikia apie dvare laikomą papūgą aiškintis teisme.
„Dar nenuteisė, dar teisiamės. Papūga registruota Veterinarijos taryboje, turiu pažymą, kad paukštis pirktas Lenkijoje ir padaugintas nelaisvėje Čekijos veislyne. Pagal Čikagos konvenciją, ši papūga nepriklauso saugotinos rūšies laukiniams gyvūnams. Aplinkos apsaugos ministras Lietuvoje priėmė įstatymą dėl egzotinių ir laukinių gyvūnų laikymo sąlygų, bet nėra poįstatyminių aktų, kurie paaiškintų, ar papūga – saugomos rūšies. Aplinkosaugininkai tai aiškinosi apie 5 mėnesius, bet nieko neišsiaiškino“, – pasakojo R. Gudelis ir pasakė, kad kažkas aplinkosaugininkams paaiškino, jog papūga Ara ararauna – saugotina ir jai reikia leidimo laikyti.
Apskundė kunigą
Pasak kunigo, aplinkosaugininkai apsirodė po to, kai papūga parodyta pramoginėje televizijos laidoje „KK2“.
„Kažkas parašė skundą, kad papūgos laikymo sąlygos prastos ir aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą. Teisėjui teko aiškintis, kodėl papūga neprisileido tikrintojų ir, kai norėjo paimti ją į rankas, puolė jiems rankas snapu kapoti. Paaiškinau labai paprastai: bet kuris paukštis, bandant paimti į rankas, priešinsis. Teisme įrodyta, kad nusipirkau ir papūgą laikau teisingai, bet bandoma įrodyti, jog ją laikyti privalau turėti leidimą“, – teigė R. Gudelis ir sakė teismo nutartis apskųsta ir bus nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.
Dvaras – gyvenamoji vieta
Išgirdęs klausimą, kodėl aiškinama, kad Bistrampolio dvaras nėra gyvenamosios paskirties vieta ir papūga laikoma vietoje, kur vykdoma veikla, R. Gudelis paaiškino, kad visose enciklopedijose aiškinama, jog dvarai – gyvenamosios paskirties.
„Todėl niekaip nesuprantu, kodėl turiu mokėti baudą. Puikiai suprantu, kai moku baudą už greičio viršijimą, o kodėl turiu mokėti už papūgos laikymą baudą – nesuprantu“, – sakė kunigas R. Gudelis.
Papūga laikoma ne namuose
Teismo pranešime aiškinama, kad laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės numato, jog leidimas yra būtina sąlyga visiems asmenims, norintiems teisėtai laikyti bet kokį legaliai įgytą saugomą laukinį gyvūną nelaisvėje. Tačiau numatyta išimtis, kuomet laukinis gyvūnas laikomas namuose (bute ar name) ir nekelia grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, – tuomet leidimo nereikia. Bylos duomenimis, papūga Ara ararauna buvo laikoma ne namuose, kaip gyvenamosios paskirties vietoje, o Bistrampolio dvaro valdomose patalpose, kuriose juridinis asmuo vykdo savo veiklą.
Kaip teigė bylą nagrinėjęs Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, pareiškėjas R. Gudelis, kaip juridinio asmens vadovas, kuriems yra taikomi aukštesni veiklos, atsakomybės bei rūpestingumo standartai, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti padarinius, įsigyjant retos rūšies paukštį bet jų nenumatė, todėl padarė administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo.
