Panevėžys atsisveikina su Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru J. Beinortu

Panevėžys atsisveikina su Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru J. Beinortu

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Luko VARANAUSKO nuotr.

Vasario 13 dieną mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, visuomenės veikėjas Julius Beinortas.

Šiandien jau galima atsisveikinti su panevėžiečiu, nulenkti galvas, pagerbti iškilią asmenybę.

BIC

Mirusiam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, politikos ir visuomenės veikėjui J. Beinortui pačių gražiausių žodžių negailėjo bendražygis Panevėžio miesto Tarybos narys, buvęs miesto meras Vitalijus Satkevičius.

„Visai neseniai mačiau – per Tris Karalius. Aplankėme jį, pasidžiaugėme. Dar pakalbėjome. Buvo pakankamai guvus, žinant, kad patyrė net keturis insultus. Liūdna žinia“, – naujienų portalui JP sakė V. Satkevičius.

Kadangi J. Beinortas buvo prisiekęs žygeivis ir organizavęs nemažai įdomių ir prasmingų žygių, tokių kaip  sovietmečiu Daukanto takas, panevėžietis Algimantas Stalilionis prisiminė:

„Mačiau Julių prieš pusmetį. Sunku kalbėti, bet prisiminti reikia. Jo žinios stebino – mokėmės iš jo. Julius buvo labai sąžiningas ir idealistas, toks išėjo į politiką, toks ir grįžo iš jos. Tai labai retas dalykas.“

Europos Parlamento narys ir bendražygis Algirdas Saudargas naujienų portalui JP prisipažino, kad J. Bernoto mirtis nuliūdino.

„Julius buvo Lietuvos patriotas, aktyvus politikas, labai sąžiningas ir kruopštus žmogus bei, žinoma, geras bičiulis. Bendravau su juo nuo Lietuvos sąjūdžio laikų ir, galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos politikos keliu keliavome drauge, dirbome drauge ir nuoširdžiai bendravome“, – atsiduso europarlamentaras.

 Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Juliaus Beinorto laidotuvių ceremonijos eiga vasario 15-17 dienomis

Vasario 15 d., penktadienis: velionio palaikų pašarvojimas Panevėžio miesto savivaldybėje ir 16.00–21.00 val. visuomenės atsisveikinimas su velioniu.

Vasario 16 d., šeštadienis: 9.00–21.00 val. visuomenės atsisveikinimas su velioniu.

Vasario 17 d., sekmadienis: 9.00–12.30 val. visuomenės atsisveikinimas su velioniu.

11.30–12.30 val. garbės sargyba prie velionio palaikų.

12.00 val.  atsisveikinimo kalbos.

12.15 val. garbės sargyboje stovi bendražygiai.

12.25 val.  religinės apeigos, kunigo malda ir palaiminimas

12.30 val.  karsto su velionio palaikais uždengimas.

Karsto uždengimas Lietuvos Respublikos vėliava.

Garbės palydos išrikiavimas.

Karsto su velionio palaikais išnešimas iš šarvojimo patalpų.

Laidotuvių procesijos (kolonos) formavimas.

Laidotuvių procesijos ėjimas į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą.

Karsto su velionio palaikais įnešimas į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą.

13.00 val.  šv. Mišios Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje.

14.00 val.  karsto su velionio palaikais išnešimas.

Laidotuvių procesijos (kolonos) formavimas.

Laidotuvių procesijos (kolonos) išvykimas į Vilniaus Antakalnio kapines.

16.00 val.  laidojimas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.

J. Beinortas 1988–1989 m. buvo vienas iš Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, vėliau – Sąjūdžio miesto tarybos narys. Išrinktas į Sąjūdžio Seimą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas.

1990–1992 m. – Panevėžyje išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą.

1992 m. įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP). Nuo 2001 m. – susijungusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

1992–2000 m. Seimo narys.

2001–2002 m. dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, 2002–2006 m. – Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas, vyr. darbo inspektorius.

2003–2015 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

Neoficialaus Lietuvos žygeivių judėjimo dalyvis, turistinių kraštotyrinių akcijų organizatorius, kartu su kitais tvarkė 1863 m. sukilėlių, partizanų kapus. Unikalų pasakojimą aprašė knygoje „Mūsų žygis Simono Daukanto taku 1975 m.“ (2017).

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui – 20 metų“ medaliais.

Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2018).

Julius Beinortas

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.