Šiandien Panevėžyje vyko tradicinis ekonomikos forumas „Panevėžys 2023: kaip valdyti regiono plėtros traukinį?“, kuriame buvo aptarta, kokias galimybes „Rail Baltica“ geležinkelis suteiks Aukštaitijos sostinei, viso regiono gyventojams ir verslu.
Šią tradicinę konferenciją, kaip ir kasmet rugsėjo mėnesį, organizuoja žurnalas IQ su partneriais Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Panevėžio miesto savivaldybe.
„Tradiciškai rudenį su forumo dalyviais aptariame tiek Lietuvos, tiek regiono ekonominę situaciją, globalius ir svarbius Panevėžio miesto ir regiono klausimus. Šio forumo tema itin svarbi. Netyla diskusijos dėl „Rail Baltica“ naudos Panevėžio regiono verslui, gyventojams, tad su specialistais aptarti tai, kas mūsų laukia jau po kelerių metų, kokios mūsų regiono perspektyvos, naudinga ir būtina“, – kalba Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Didžiausias projektas
„Šiandien čia kalbėsime apie didžiausią šio laikmečio infrastruktūros projektą Lietuvoje. Tiksliau, apie „Rail Baltica“ naudas ne tik Lietuvai, bet ir išskirtinai Panevėžio regionui. Suprasdami unikalią galimybę regiono proveržiui, jau dabar imamės iniciatyvos dėl naujosios laisvosios ekonominės zonos įkūrimo. Tai bus dar vienas verslo plėtrai regione svarbus projektas. Apie ją taip pat girdėsime šiandien. Dėkoju pranešėjams, paruošusiems mums įdomius ir informatyvius pranešimus. Džiaugiuosi, kad šiandien turime galimybę ne tik išgirsti svarbią informaciją, bet ir pasidalinti įžvalgomis, kokių veiksmų dar galime imtis, kad kuo optimaliau išnaudotume „Rail Baltica“ teikiamas naudas“, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Keleivinė stotis – Panevėžio mieste
Iš trijų parengtų „Rail Baltica“ vėžės geležinkelio plėtros alternatyvų ekspertai prioritetine įvertino numačiusią tarptautinę keleivinę stotį Panevėžio mieste, greta aplinkkelio. Bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovo Manto Kaušylo teigimu, pagrindiniai kriterijai, nusvėrę tokį ekspertų vertinimą, yra darni regiono plėtra, trumpesnis kelionės laikas ir sukuriama didžiausia pridėtinė vertė.
„Keleivių stoties atsiradimas Panevėžyje leistų užtikrinti darnią regiono plėtrą. Be to, labai svarbu, kad keleiviai kelionės tikslą pasiektų per kuo trumpesnį laiką. Kuo keleivinė stotis arčiau pagrindinių miestų, keleivių traukos centrų, tuo geresnės perspektyvos“, – pabrėžė M. Kaušylas.
Lietuvoje numatytos trys tarptautinės keleivinės stotys – Vilniaus, Kauno bei Panevėžio. Tarptautinės keleivinės stoties atsiradimas Panevėžyje, anot M. Kaušylo, užtikrins geresnį susisiekimą su Vilniumi, Kaunu, Ryga, atvers didesnes galimybes gyventojų mobilumui, prasiplėstų ir darbo paieškų laukas. Tai tapo ypač aktualu sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, kai dalį laiko dirbama darbovietėje ir dalį – nuotoliniu būdu. Be to, kelionės į darbą traukiniu privalumas ne tik trumpesnis kelyje sugaištas laikas – jį galima išnaudoti produktyviam darbui.
„Jei būtų geras susisiekimas tiek su Vilniumi, tiek Kaunu, dalis vilniečių, kauniečių ar panevėžiečių galėtų neapsiriboti savo gyvenamąja vietove ir turėtų platesnes galimybes dirbti kituose miestuose. Tai į regionus padėtų pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. O kuo daugiau reikiamų specialistų, tuo daugiau ir investicijų. Tokia praktika pastebima kituose Vakarų Europos miestuose”, – teigė M. Kaušylas.
Pranešimai
IQ forume pranešimus skaitė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika, „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausiojo architekto pavaduotojas Augustas Makrickas, „Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Virginija Gelžinytė.
Forumą užbaigė diskusija „Rail Baltica“ įtaka verslo ir regiono plėtrai“, kurios dalyviai: Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Panevėžio rajono vadovas Antanas Pocius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, „Schmitz Cargobull Baltic“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Štelmokas.
