Panevėžio rajone esantys Jotainių socialinės globos namai ryžosi dešimtmečio pokyčiams. Dešimčiai neįgaliųjų socialinės globos namų gyventojų nupirko namą mieste. Į Panevėžio Senamiestį persikraustę proto negalią turintys naujakuriai taip pratinami gyventi savarankiškai.
Pravėrus vienų namų Venslaviškio gatvėje duris Panevėžio senamiestyje pasitinka garuojančio maisto kvapas, sklindantis tiesiai iš virtuvės. O svetainėje prie bendro stalo susėdę pietauti ruošiasi įvairią protinę negalią turintys gyventojai. Net dešimčiai naujakurių Jotainių socialinės globos namai sukūrė ypatingus namus – juose šiek tiek padedami čia kartu atsikrausčiusio personalo psichinę negalią turintys žmonės nuo šiol savo buitimi rūpinsis patys.
Erdviame ir gražiame name įrengti jaukūs dviviečiai kambariai, ir keliai vienviečiai. Yra erdvi svetainė, virtuvė, vonia, dušas ir net pirtelė. Ir tai, pasak socialinės darbuotojos, dar ne viskas.
Už šį dviaukštį namą su kiemu ir garažu Socialinės apsaugos ministerija paklojo daugiau kaip 150 tūkst. eurų.
„Trūksta žodžių, kaip diena nuo nakties, nors ir ten turėjom, matėt, geras sąlygas. Gražūs, erdvūs, švarūs ir tvarkingi namai.“
„Čia kaip ir namie graži aplinka, taip ir norisi pasistengti pasitvarkyti kažką. Iš viso čia mes pajuokaujam, kad kaip aukščiausios klasės viešbuty gyvenam.“
Nors namus aprodantys gyventojai dar tik kuriasi, tvarkos ir darbų pasidalinimo netrūksta. Kas dėlioja daiktus, kas šluoja grindis ar rengiasi keliauti į miestą.
„Mes praktiškai ir ten galėdavom išeiti visąlaik, bet čia jaukiau, labai erdvu ir plotelis žemės, žada ir šiltnamį mums suorganizuot.“
„Buvom pasivaikščiot išėję, buvom prie užtvankos, į parką buvom išėję.“ „Norėčiau čia vieną šuniuką įsigyti, bet dar kol kas neįsivažiavom, dar nieko negaliu prižadėti. Ar laikysiu, ar ne gyvūniuką.“
Socialinės globos namai arba buvęs Jotainių neįgaliųjų pensionas pirkti namą ryžosi nusprendęs jungtis prie didžiųjų socialinių įstaigų skaidymo pokyčių. Tokie grupinio gyvenimo namai visoje šalyje kuriami jau treti metai. Jie skirti gyventi tiems pensiono gyventojams, kurie yra su lengva protine negalia. Tokių šioje įstaigoje gydosi apie pusšimtį.
„Nuo šių metų sausio į mūsų įstaigą soc. globos namus gali patekti asmenys, turintys tik nuo 0–40 proc. darbingumo ir būtinai turi būti nustatytas spec. slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikis. Tai asmenys patenka tikrai sunkios būklės. Todėl paslaugos labiau orientuotos į slaugos darbuotojo teikiamą pagalbą, o čia darbuotojo pagalba yra minimali“, – sako socialinė darbuotoja Inga Banaitė.
„Mes tikimės, kad jiems šitie namai padės suvokti visiškai kitą situaciją t. y. gyvena tik 10 žmonių jie gyvena arti bendruomenės padės dalyvauti jų renginiuose. Galų gale susirasti darbo. Visgi netoli yra medelynas gal ten bus naudingi renkant obuolius ar nuimant kitą produkciją“, – pasakoja Jotainių pensiono direktorius Kęstutis Mikalauskas.
Tikimasi, kad tokie nedideli namai protinę negalią turintiems asmenims padės labiau įsitraukti į visą bendruomenę, nelaikant jų pavojingais ligoniais. Be to, kai kurių sergančių žmonių nebūtina uždaryti ir izoliuoti.
„Kad galėtume atliepti jų poreikius, kad jis galėtų pilnavertiškai gyventi visuomenėj, integruotis į bendruomenę, didelės globos įstaigos patenkinti to poreikio negali. Todėl ir reikia bendruomeninių namų, kad integruoti“, – teigia I. Banaitė.
Visos šalies institucinės globos pertvarka šalyje pradėta dar prieš kelerius metus. Tam numatyta kurti nedidelius bendruomeninius namus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Iki šiol valdiškuose namuose gyvena per 6000 neįgaliųjų, bei per 2000 vaikų.