Šiandien ir rytoj Panevėžyje šurmuliuos Kaziuko mugė. Kadaise tik Vilniaus kraštui būdinga folkloro šventė, kurioje sulaukiama daugybė amatininkų, pasklido po visą šalį. Ne išimtis ir Panevėžys, kur Kaziukas tradiciškai šurmuliuoja turguje „Tau, žemdirby“. Kovo 5-6 dienomis čia organizuojama tranki ir nuotaikinga šventė.
Kaziuko mugė Panevėžio žemdirbių turguje vyksta jau ne pirmi metai. Tai spėjo tapti jau gražia tradicija. Tačiau šiemet prekeiviai į šį renginį pažiūrėjo kūrybingai ir organizuoja triukšmingą šventę visam miestui. Tad panevėžiečiai gali ne tik keliauti į sostinės mugę, o taip pat aplankyti ir savo miesto Kaziuką. Prekiautojų iniciatyvos dėka, lankytojus linksmins Smilgių kaimo kapela, svečiuosis Latvijos prekeiviai, tautodailininkai.
Panevėžio Kaziuko mugės organizatorė Rita Gruodienė mano, kad ne kiekvienas panevėžietis gali nuvykti į Kaziuko mugę Vilniuje, tad maloniai kviečia visus atvažiuoti į šalia namų organizuojama renginį. Organizatoriai ragina nepraleisti būtent pirmosios mugės dienos, kadangi jos metu laukia daugiausiai pramogų.
Kaziuko mugė, tai gausiausias tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris. Tad iš gausybės prekių, rankų darbo dirbinių sunku išsirinkti, ką tikrai vertą įsigyti mugės metu. Etninės kultūros specialistė Vitalija Vasiliauskaitė šiuo klausimu gali padėti ir išskiria kelis būtinus atributus: verbos ir, be abejo, meduoliai. Šie pirkiniai ir jų gamybos būdas, forma atskleidžia senąsias tradicijas.
„Esama verbų forma parinkta neatsitiktinai, varpų sulenkimai simbolizuoja Šv. Kazimiero karūną, o meduoliai – pastarojo širdį“, – pasakoja V. Vasiliauskaitė.
Pašnekovė primena, kad Kaziuko mugės tradicija tęsiasi nuo XVII a. pradžios. Šventė susijusi su karalaičio Kazimiero paskelbimu šventuoju. Po pastarojo mirties, norint pagerbti šventąjį, pradėtos organizuoti procesijos nuo Šv. Kazimiero bažnyčios iki Vilniaus arkikatedros. Į šias eisenas įsitraukdavo visi amatininkai, studentai ir miestelėnai.
FOTOGALERIJA: Kaziuko mugė Panevėžyje