Panevėžyje suplevėsavo didžiausia šalyje Trispalvė papildyta nuotraukų galerija

Panevėžyje suplevėsavo didžiausia šalyje Trispalvė papildyta nuotraukų galerija

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Luko VARANAUSKO nuotr.

Šiandien Panevėžyje, virš J. Miltinio dramos teatro iškilo kone didžiausia Lietuvos valstybės vėliava šalyje. Pirmą kartą virš teatro Trispalvė iškilo dar 1988 metais. Šiandien, minint šios gražios progos 30-metį, 4×6,8 metro dydžio ir net 4 kilogramų vėliavą iškėlė visų Panevėžio miesto teatrų vadovai.

Prieš 30 metų istorinę Lietuvos vėliavą iškeli buvo patikėta pačiam svarbiausiam Panevėžio žmogui, gerai Lietuvoje žinomam režisieriui Juozui Miltiniui. Šiandien šį garbingą darbą atliko J. Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis, Lėlių vežimo teatro direktorius Antanas Markuckis ir teatro „Menas“ vadovas Kęstutis Vaičiulis.

Istoriniai faktai sako, kad Lietuvos valstybinė vėliava – trispalvė vėliava vėl pradėta naudoti nuo 1989-ųjų metų kovo 20 dienos. Panevėžys turi teisę didžiuotis – trispalvė Lietuvos vėliava virš Juozo Miltinio dramos teatro suplevėsavo beveik pusmečiu anksčiau – 1988 metų spalio 21 dieną.

BIC

Vėliava virš dramos teatro prieš 30 metų iškėlė režisierius Juozas Miltinis, o 1989 metais vėl buvo legaliai pradėta minėti Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Sutarė dėl vėliavos atnaujinimo

J. Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis, kuriam, kai buvo kelta Trispalvė prieš 30 metų virš teatro, buvo 5 metukai, naujienų portalui JP pasakojo, kodėl buvo nuspręsta iškelti naują ir kur kas didesnę vėliavą.

L. Blėdis.

„Šiais metais sukanka 30 metų, kai virš teatro pastato suplevėsavo Trispalvė – ją iškėlė režisierius J. Miltinis. Ta proga po vėliavos pakėlimo panevėžiečiams parodysime spektaklį „Pabudimas“. Manau, kad šis spektaklis daugiareikšmis ir daugiaprasmis. Jau vien ką reiškią žodis „pabudimas“. Jo reikšmė kiekvienam žmogui svarbi ir reikšminga“, – kalbėjo teatralas ir sakė, kad idėją iškelti Lietuvos vėliava 30-mečio proga pasiūlė laikinai nuo pareigų nušalintas meras Rytis Račkauskas, o šis patvirtino:

„Taip, tokią idėją pasiūliau. Juk smagu, kai po 30 metų, minint Lietuvos Sąjūdžio 30-metį, virš teatro suplevėsavo nauja ir kur kas didesnė Trispalvė. Širdyje džiaugiuosi matydamas besiplaikstančią vėjyje Lietuvos vėliavą, o ji dar pati didžiausia Lietuvoje.“

R. Račkauskas.

Idėją pasiūlė sąjūdiečiai

Vienas iš Lietuvos sąjūdžio Panevėžyje iniciatorių Arnas Simėnas puikiai mena, kaip virš dramos teatro suplevėsavo Trispalvę.

„Tai buvo Panevėžio sąjūdiečių iniciatyva. Ne vieno žmogaus mintis buvo iškelti vėliavą virš dramos teatro. Tokią idėją išsakė ir Egidijus Jarašiūnas, ir Rytis Račkauskas, ir Povilas Urbšys, Jonas Laučius, Julius Beinortas ir kiti. Kalbama, kad teatras pasirinktas buvo, jog esą tai buvo aukščiausias Panevėžio pastatas. Tai ne visai tiesa. Teatras pasirinktas todėl, kad tuomet buvo pats reikšmingiausias Panevėžio pastatas, o J. Miltinis – pats svarbiausias žmogus“, – prisiminimais dalijosi A. Simėnas ir pridūrė:

„Kalbėtis su J. Miltiniu buvo pasiųstas aktorius Algirdas Paulavičius. Jis apsiėmė sutvarkyti šį opų reikalą. Kaip matome, jam tai pavyko.“

Derėjosi su partiniais

Pasak A. Simėno, dėl Trispalvės kėlimo teko eiti derėtis su tuometiniu Panevėžio vykdomuoju ir partiniu komitetais.

„Derybose dalyvavo Panevėžio sąjūdžio iniciatyvinė grupė su vykdomojo komiteto pirmininku Juozu Bečeliu ir partijos komiteto pirmininku Narimantu Vaitkevičiumi. Derybos pavyko, nors buvo įvairių minčių dėl vėliavos kėlimo, dėl jos spalvos“, – prisiminė A. Simėnas.

A. Simėnas.

Su Sąjūdžiu sutarė

Tuometinis Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininkas  J. Bečelis taip pat prisiminė prieš 30 metų vykusį istorinį įvykį.

„Pamenu, kad su Panevėžio sąjūdiečiais susitikdavau kartą per mėnesį. Apie Trispalvės kėlimą taip pat reikėjo pasitarti. Aptarti renginio scenarijų, sutarti, kas kels vėliavą. Šiaip nebuvo konfrontacijos su sąjūdiečiais. Kaip tai sutardavome, nesipykome. Detalių nepamenu, bet žinau, kad vėliavos kėlimui pritarėme“, – sakė J. Bečelis.

Trispalvės iškėlimas Panevėžyje 1988 m.

Renginio akimirkos

 Istoriniai duomenys

Panevėžio kraštotyros muziejaus duomenimis, spaudžiamas naujo visuomeninio politinio judėjimo – Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio – LTSR AT prezidiumas tautinę Trispalvę, Vytį, Gediminaičių stulpus ir V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ legalizavo 1988 m. spalio 6 dieną. Tai inspiravo tautinių vėliavų kėlimą virš reikšmingiausių šalies miestų objektų. Spalio 19 dieną Panevėžio liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (LDT VK) priėmė sprendimą „Dėl tautinės vėliavos iškėlimo“: „Panevėžys istoriškai susiformavęs Aukštaitijos centras. Išskirtinė vieta mieste priklauso /…/ dramos teatrui, nemažai davusiam lietuvių dvasinei kultūrai. Trispalvę vėliavą, kaip dvasinio atgimimo simbolį, prasmingiausia iškelti ant dramos teatro bokšto. Siekdamas stiprinti Lietuvos liaudies vienybę, sutelkti ją revoliucinio persitvarkymo įgyvendinimui, /…/ atkurti tautinę regioninę simboliką /…/ Panevėžio m. LDT VK nusprendžia iškelti tautinę vėliavą ant dramos teatro bokšto spalio 21 d., nuolat“ (kabėti).

Kėlė miesto Garbės pilietis

Todėl prieš 30 metų spalio 21 dieną vakare prie teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių – iškilmingai iškelta miesto katedroje pašventinta Trispalvė. Susirinkusiesiems iškilmingai giedant „Tautišką giesmę“, vėliavą iškėlė miesto Garbės pilietis, režisierius Juozas Miltinis.

Vėliavos iškėlimo organizatorė buvo Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Panevėžio iniciatyvinė grupė.

Po iškilmių panevėžiečiai palydėjo sąjūdininkus, kurie Panevėžiui turėjo atstovauti Vilniuje vyksiančiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamajame suvažiavime.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

1 KOMENTARAS

  1. Nešusieji prieš 30 metų gyvi,galima buvo ir juos prisiminti,pakviesti. Ir veliavą šventinęs kkebonas gyvas. Bet…pritrūko minties, o greičiausiai noro. Gaila. Juk tuomet reikejo drąsos tai daryti.

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.