Panevėžyje nerimsta kova: vieni – už naujoves, kiti – už sovietinį palikimą

Panevėžyje nerimsta kova: vieni – už naujoves, kiti – už sovietinį palikimą

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Luko VARANAUSKO, DELFI, Panevėžio miesto savivaldybės nuotr.

Kino centras „Garsas“.

Panevėžyje veikianti pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą“ įvairiomis priemonėmis išreiškia susirūpinimą ir nepritarimą kino teatro „Garsas“ griovimui.

Netyli ir Panevėžio miesto meno, verslo, bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į laikinąjį premjerą Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, laikinąjį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir ministerijos kanclerį Laimoną Ubavičių, išreikšdami pritarimą Panevėžyje suplanuoto Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektui.

BIC

Surašė peticiją

Dar gegužės mėnesį buvo pradėti rinkti parašai po peticiją „Ne – kino centrui „Garsas“ Panevėžyje sunaikinimui“. Peticija adresuota Lietuvos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui. Iš viso buvo surinkta 2 686 parašai, nors neseniai visuomenininkų išplatintame rašte nurodyta, kad parašų surinkta apie 4 tūkst.

Peticija reikalaujama skirti lėšų kapitaliniam kino centro „Garsas“ remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo, kaip kino centro paskirtį bei suteikti „Garsui“ kultūros paminklo statusą.

Du kartus posėdžiavo

Birželio pabaigoje antrą kartą, pilietinės iniciatyvinės grupės prašymu, Panevėžio miesto savivaldybėje surengtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas kino centro „Garsas“ kultūrinės vertės nustatymo ir teisinės apsaugos suteikimo klausimas.

Pirmasis minėtos tarybos posėdis, kuriame svarstytas tas pats klausimas, vyko pernai lapkričio 21 dieną. Taryba tuomet nusprendė „Garso“ pastato į Kultūros vertybių registrą neįrašyti ir nesuteikti teisinės apsaugos.

Kino teatras „Garsas“.

Du požiūriai

2018 metų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio protokolą pasirašęs Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Ivaškevičius, tuomet teigė, kad „Garso“ pastatas „urbanistiniu, architektūriniu ir istoriniu požiūriu nėra vertingas“.

Jam pasiteiravus dėl kino teatro funkcijų išsaugojimo, atsakyta, kad būsimajame S. Eidrigevičiaus menų centre numatoma nekomercinio kino funkcija. Tad E. Ivaškevičius nesiūlo „Garso“ pastato į Kultūros vertybių registrą įrašyti.

Tačiau birželio 13 dienos tarybos posėdyje E. Ivaškevičius mintis dėstė šiek tiek kitaip. Paaiškino, kad aptariamas pastatas ilgą laiką buvo ir yra svarbus miesto visuomenei, kinematografinio kultūrinimosi, panevėžiečių bendravimo, moksleivių pedagoginio švietimo centras.

Anot jo, pastato adekvačiam vertinimui neprisidėjo S. Eidrigevičiaus menų centro vizijos aptarinėjimai. Jo nuomonė kino teatras „Garsas“ turi vietinio lygmens reikšmingumo istorinę svarbą. Be to, nagrinėjant šį objektą pirmajame posėdyje, nebuvo visuomenės nuomonės ir prašymo išsaugoti kino teatro „Garsas“ pastatą.

Lauks ekspertų

Antrą kartą posėdžiavusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė rekomenduoti Panevėžio miesto savivaldybei kreiptis į sovietinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertus, tokius kaip Marija Drėmaitė ir Vaidas Petrulis, ir, gavus jų įvertinimą, vėl organizuoti posėdį.

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė naujienų portalu JP patvirtino, kad toks sprendimas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje birželio 13 dieną buvo priimtas bei teigė, jog kitas posėdis, kai „Garso“ pastatą įvertins sovietinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertai, įvyks rugpjūčio mėnesį.

Susirūpino kino centru

Kino centre „Garsas“ praėjusią savaitę lankėsi kino istorikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Ji atsakė į naujienų portalo JP klausimus.

– Kokios naudos davė susitikimas ir ar buvo priimtas sprendimas dėl kino centro „Garsas“?

– Susitikimas parodė, kad kino teatras svarbus miesto bendruomenei ir, kad ji aiškiai supranta, kas vyksta ir ką siekiama apsaugoti. Be to, svarbu parodyti, kad ir kino bendruomenei rūpi, jog kino teatras nėra paliktas likimo valiai. Kino teatras, kaip ir kitos kultūros įstaigos – svarbi kultūros politikos dalis, gaila, kad anksčiau Savivaldybei darant sprendimus apie tai nebuvo pagalvota.

– Yra galimybių sustabdyti S. Eidrigevičiaus menų centro statybas vietoje kino centro „Garsas“?

– Manau yra, viskas priklauso nuo bendruomenės iniciatyvumo. Vienas iš būdų – įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Taip būtų tikslinga, nes tai – vienintelis tokio architektūrinio, inžinerinio tipo veikiantis kino teatras Lietuvoje. Dažnai pamirštama, jog kinas buvo svarbus miestų modernizacijos procesų dalis, be to aktyvi bendruomenės susitelkimo vieta.

L. Kaminskaitė-Jančorienė.

– Ar verta saugoti „Garso“ pastatą, kuriame kinas kartais rodomas 5-6 žiūrovams, o vidutiniškai per mėnesį 18-20 žiūrovų? Gal geriau turėti 100 žiūrovų dydžio salę pritaikyta nekomerciniam kinui ir edukaciniams projektams?

– Na, šie skaičiai sumažinti. Kaip rodo kino teatro lankymo statistika, jie yra didesni. Praėjusiais metais kino teatre apsilankė 53 tūkst. žiūrovų, tad padalinus šiuos skaičius gauname tikrai daugiau nei 18-20 žiūrovų.

Sutinku, kad dabartinė kino teatro salė yra labai didelė, ir kad tam tikriems kūriniams surinkti pilną salę žiūrovų yra sunku. Bet tai nėra priežastis pastatą nugriauti, juk galima kino filmų rodymus derinti su kitomis veiklomis.

Aišku, kad kino teatrui reikia papildomo dėmesio, jį suteikus, „Garsas“ taptų dar labiau patrauklesnis ir atviresnis.  Bet išliktų, o ne būtų sunaikintas.

Piketas prieš „Garso“ griovimą.

Kreipėsi į šalies Vyriausybę

Panevėžio miesto meno, verslo, bendruomenės atstovai kreipėsi į laikinąjį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, laikinąjį kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir ministerijos kanclerį Laimoną Ubavičių, išreikšdami pritarimą Panevėžyje suplanuoto SEMC projektui.

Kreipimesi rašoma: „Brandžiai visuomenei būdingas santūrumas ir apmąstyta reakcija į vykstančius procesus. Be abejo, demokratinėje visuomenėje neišvengiama nuomonių įvairovė ir tai yra labai gerai. Tačiau tai, kas šiandien plinta viešojoje erdvėje, pasiekia svarbiausias Lietuvos Respublikos institucijas, peržengia bet kokios demokratiškos diskusijos ribas ir ne tik neramina, bet gali turėti įtakos viso Panevėžio regiono vystymosi perspektyvai.

Piketas prieš „Garso“ griovimą.Klaidina žmones

2019 m. gegužės 7 d. internetinėje platformoje Peticijos.lt pradėti rinkti parašai dėl peticijos „Ne – kino centro „Garsas“ Panevėžyje sunaikinimui“. Šios peticijos tekstas sąmoningai klaidinantis žmones, teiginiai tekste neturi nieko bendro su tikrove ir manome, jog tai yra manipuliavimas sentimentais, iškreipiant faktus. Mūsų nuomone, tik dėl klaidinančio peticijos teksto jos autoriams ir pavyko surinkti tinkamai į situaciją neįsigilinusių žmonių parašus“, – aiškinama rašte šalies Vyriausybei.

Kreipimosi autoriai nesutinka su peticijoje išreikštu teiginiu, kad kino centras „Garsas“ bus sunaikintas ir jo vietoje bus pastatytas naujas SEMC pastatas.

„Esamas pastatas bus rekonstruojamas ir pritaikomas daug platesnėms kultūrinėms ir kūrybinėms funkcijoms, yra numatytos net dvi daugiafunkcinės salės, kurios bus naudojamos, be abejonės, ir nekomerciniam kinui. Tačiau šio argumento, kad kino funkcija ne tik išlieka, bet kinas bus rodomas moderniose, naujose salėse, erdvėse, peticijos šalininkai nenori girdėti.

Taip pat peticijoje keliamas reikalavimas „suteikti kino centrui „Garsas“ kultūros paminklo statusą“ nėra pagrįstas. Melagingas teiginys ir tai, kad tai seniausias kino teatras Lietuvoje. Kino centro pastatas, skaičiuojantis 50-uosius metus, tėra vienas iš 6 tipinių projektų, dar sovietiniu laikotarpiu parengtų Maskvoje ir pritaikytų net 3 Lietuvos miestuose. Kino centras – gigantiškas, energetiškai neefektyvus pastatas, su, mūsų žiniomis, didžiausia Lietuvoje 666 vietų kino sale. „Garso“ kino seansuose vidutiniškai apsilanko vos iki 20 žmonių – veikti nepajėgus. Kino centras liktų ir toliau didžiulius miesto biudžeto pinigus neefektyviai naudojančia įstaiga arba būtų tiesiog privatizuotas (kaip atsitiko kituose miestuose)“, – teigia kreipimosi autoriai.

Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas.

Už naujoves

Panevėžio meno, verslo, kultūros ir kitų sričių atstovų tvirtinimu, SEMC – naujos kartos muziejus, kurio koncepcija orientuota į kuo didesnį žmonių įgalinimą kurti kultūrinį gyvenimą mieste, galinti vystyti naują kultūrinį pagreitį regione ir daryti įtaką esamų kultūros įstaigų augimui:

„SEMC pradedamos vystyti veiklos atlieps vietos ir pasaulio modernaus, šiuolaikinio meno raidos tendencijas ir kryptis, savitumą bei kultūrinę vertę. Menų centras taps svarbia ir šiuolaikiška miesto ir regiono kultūrinių edukacinių patirčių vieta, kurioje numatyta ypač daug vietos jaunimo meniniam ugdymui, taip pat įvairių socialinių sluoksnių gyventojų edukacinėms veikloms, kūrybinių industrijų skatinimui, nekomercinio kino plėtrai. Suplanuoto menų centro įkūrimas šiuolaikine architektūra pagyvins miestą, darys teigiamą įtaką turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtrai“.

Taip pat pabrėžiama: SEMC idėja plėtojama ir visuomenei buvo ne kartą pristatyta nuo pat 2016 metų. 2017-aisiais architektūrinėse kūrybinėse dirbtuvėse miesto ir šalies architektai išanalizavo bei pagrindė SEMC vietą. Nuspręsta, kad SEMC logiškiausia kurti iš esmės rekonstruojant nusidėvėjusį kino centro „Garsas“ pastatą. Tarptautinis architektūrinis SEMC konkursas buvo įvertintas kaip profesionalus, atviras, novatoriškas, sulaukė aukščiausio architektų profesinės bendruomenės įvertinimo. Dar daugiau, architektūros kritikai šį projektą pavadino 2018 metų įvykiu Lietuvoje.

Kreipimosi autoriai ragina aukščiausius šalies vadovus atkreipti dėmesį į klaidinančius peticijos teiginius, įdirbį įgyvendinant SEMC projektą, ilgą ir visapusį viešinimą, SEMC įtaką miesto, regiono raidai, todėl skirti valstybės palaikymą ir finansinę paramą įgyvendinant šį „ambicingą tarptautinės reikšmės projektą“.

Panevėžio meno, verslo, kultūros ir kitų sričių atstovai pasirašė peticiją ir teigia, jog SEMC – naujos kartos muziejus, kurio koncepcija orientuota į kuo didesnį žmonių įgalinimą kurti kultūrinį gyvenimą mieste, galinti vystyti naują kultūrinį pagreitį regione ir daryti įtaką esamų kultūros įstaigų augimui.

Pasirašė žinomi panevėžiečiai

Peticiją pasirašė Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas, Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas, Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša, „A Galerijos“ direktorius Albinas Vološkevičius, Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Arvydas Narkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, Panevėžio krašto pramonininkų direktorius Rimantas Serva, ir „Panevėžio Alumni“ asociacijos pirmininkė Rūta Jančytė, Panevėžio „Rotary“ prezidentas Rimantas Trota ir „Lions“ klubo prezidentas Žydrūnas Raščius.

Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas.

Kino bendruomenė netyli

Lietuvos kino ir kultūros bendruomenės taip pat nusprendė netylėti ir surašė atvirą kreipimąsi dėl Panevėžio miesto kino teatro „Garsas“. Jame reiškiamas susirūpinimas ir nepritarimas kino teatro „Garsas“ griovimo procesui.

Kreipimasis adresuotas Kultūros ministerijai, Seimo Kultūros komitetui, Lietuvos kino centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Tarybos nariams bei Panevėžio miesto Nekilnojamo paveldo vertinimo tarybai.

Šiuo raštu reiškiamas nepritarimas Panevėžio miesto savivaldybės siekiams nugriauti kino teatrą „Garsas“. Kreipimosi autoriai mano, kad „kino teatrai yra svarbi ir neatskiriama kino kultūros dalis, užtikrinanti kino kūrinių platinimą, sklaidą ir rodymą“.

Pasak jų, kino teatras „Garsas“ yra unikalus kino ir kultūros objektas bei autentiška laikmečio vertybė, liudijanti miestų modernizacijos ir laisvalaikio, kultūros, kino istorijos procesus.

Be to, kino teatras „Garsas“ yra išlikęs vienintelis veikiantis tokio architektūrinio, technologinio tipo kino teatras Lietuvoje ir „tapo ypatinga Panevėžio miesto bendruomenei, skirtingų kartų kultūrinį tapatumą ir atmintį jungianti vieta. Miesto bendruomenės nepasitenkinimas kino teatro nugriovimu bei rūpestis išreikštas viešoje peticijoje, kurią pasirašė beveik 4000 asmenų“.

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.