Panevėžyje klaidžiojančio baltojo gandro likimu tarnybos nesidomėjo

Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie kovo 25-tą dieną, todėl ta diena vadinama Blovieščiais ir švenčiama kaip gandro sugrįžimo diena. Baltasis gandras laikomas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Gandras mėgsta įsikurti žmonių kaimynystėje netoli pelkėtų vietų ir vandens telkinių, o Kultūros ir poilsio parkas visai netoli vandens telkinio – Nevėžio upės.

Todėl gal ir nieko keisto, kad praėjusią savaitę gandras užsuko į atnaujintą Panevėžio kultūros ir poilsio parką ir vaikštinėjo aplinkui vaikų žaidimo aikštelę.

Beje, savaitgalį gandras, nežinia tik ar tas pats, pastebėtas vaikščiojantis prie prekybos ir pramogų centro „Ryo“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ komentaruose buvo rašoma, kad gandras sėkmingai pristatytas į vieną iš Panevėžyje esančių veterinarijos klinikų.

Prisišaukti nepavyko

Kultūros ir poilsio parke su mažamete dukryte laisvalaikį leidusi panevėžietė Sandra, išvydusi gandrą žmonių kaimynystėje, nustebo – paukštis visai nebijojo žmonių.

„Gandras nevengė žmonių, bet pernelyg arti jų neprisileido. Priartėjus arčiau, jis bandė skristi, bet skrido sunkiai, nors akivaizdaus sužeidimo ar traumos nebuvo matyti. Sunerimau, nes parkas beveik miesto centre, aplinkui daug žmonių, o ir gatvė netoli. Jeigu paukštis sužeistas, jis ir nukentėti nuo žmonių gali. Bandžiau per įvairias tarnybas aiškintis, kaip reikėtų pagelbėti gandrui, bet kol buvau parke, jokios tarnybos prisišaukti ir pagelbėti paukščiui nepavyko“, – pasakojo naujienų portalui JP sunerimusi moteris.

Priimti negali

Naujienų portalo JP žurnalistai nusprendė pasiaiškinti, kaip reikėtų elgtis, kai mieste pastebimas klaidžiojantis gandras.

Panevėžio gamtos mokyklos laikinai einanti direktorės pareigas Virginija Kuzmienė teigė, kad geriau laukinio paukščio neliesti ir nemaitinti.

„Retai pasitaiko, kad gandrai užklystų į miesto teritorijas ir vaikštinėtų po parkus. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar jis nesužeistas. Jei sužeistas, skambinti veterinarijos įstaigoms, ir, pagavus paukštį, atiduoti jų globai. Labai sudėtinga komentuoti, kai nematai paukščio. Kita vertus, priimti paukštį į Gamtos mokyklą negalime – įstaigai uždrausta priimti gyvūnus iš gamtos aplinkos“, – svarstė V. Kuzmienė ir patarė ieškoti pagalbos pas aplinkosaugininkus arba kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją.

Gelbėti pradeda per anksti

Kaune įsikūrusios Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė pasakė, kad nevažiuos į Panevėžį dėl gandro. Moteris aiškino, kad pirmiausiai vertėtų įsitikinti, ar paukštis iš tikrųjų sužeistas.

„Jeigu radote gyvūną, vertėtų pirmiausia įsitikinti, ar jis iš tikrųjų yra sužeistas. Puikiausias būdas tai patikrinti – gyvūno pavaikymas. Jeigu gyvūnas yra sveikas, jį reikėtų palikti ramybėje, jo neliesti, kad į gyvūną neįsigertų žmogaus kvapas. Žmonės kartais per anksti pradeda gelbėti paukščius, kurie nevengia žmonių draugijos. Jeigu paukštis sužiestas, reikėtų jį pagauti ir nugabenti veterinarams“, – patarė Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė.

Pripratęs prie žmonių

Viešosios įstaigos „Gyvybės stotelė“ steigėja Jūratė Paltarokė taipogi buvo linkusi manyti, kad reikia įsitikinti, ar gandras sužeistas ir tik tada jį gaudyti, o tada atvežti pas specialistus.

J. Paltarokė.

„Jeigu jam reikia pagalbos, mus pasieks informacija ir paukščiui bus ji suteikta. Ne kartą esame suteikę būtiną pagalbą sužeistiems paukščiams, gyvūnams. Galbūt gandru rūpinosi žmonės ir jis nebijo jų draugijos. Tik nereikia skubėti su pagalba, jeigu ji nebūtina“, – sakė J Paltarokė.

[quote_box_center] Apie baltąjį gandrą

Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – gandrinių šeimos paukštis. Lietuvoje labai dažna rūšis ir jų populiacija yra didelė – priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų.

Kelionė iš šiltųjų kraštų trunka 2–3 mėnesius. Baltieji gandrai įveikia mažiausiai 10 tūkstančių kilometrų.

Baltasis gandras mėgsta įsikurti žmonių kaimynystėje netoli pelkėtų vietų ir vandens telkinių.

Baltiesiems gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Tame pačiame lizde peri daug metų. Per metus išveda vieną gandriukų vadą. [/quote_box_center]


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Žiemos pramogos panevėžiečius išvijo iš namų: nepaisydami karantino, apgulė parkus

confident-noyce

Skaistakalnio parke – intensyvūs darbai: panevėžiečiai atnaujintu parku galės džiaugtis jau vasarą

confident-noyce

Kauno savivaldybė siekia perimti visą Vytauto parko kompleksą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau