Panevėžio miesto tarybos politikai kitą savaitę vyksiančiame posėdyje ketina priimti svarbų sprendimą – demontuoti sovietinius paminklus ir simbolius, esančius Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje.
Palikimas nemenkas
Panevėžio mieste yra išlikę šie sovietinę ideologiją simbolizuojantys objektai: Karolio Požėlos antifašistinės pogrindinės organizacijos narių kapavietės tipinis betoninis paminklas Kristaus karaliaus kapinėse Ramygalos gatvėje, paminklas „Laivės daina“ Vilniaus gatvės ir Velžio kelio sankryžos skvere, Margių šeimos ir J. Jonušo kapavietė Panevėžio senosiose kapinėse, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietoje Krekenavos gatvėje 1975 metais pastatytas skulptorės Veronikos Vildžiūnaitės sukurtas paminklas su granito stela ir užrašu, antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, betoninė antkapinė skulptūra, vaizduojanti priklaupusį sovietų karį, laikantį vėliavą, dviejų lygių betoninį skulptūros postamentą su informacine metaline plokšte su užrašu.
Biudžete numatytos lėšos
Panevėžio miesto savivaldybė už Sovietinės ideologijos ženklų nukėlimą apmokės iš biudžete numatytos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus kultūros paveldo objektų tvarkybos eilutės.
Darbams atlikti bus skelbiamas viešas pirkimas. Orientacinė preliminari suma 15-20 tūkst. eurų, o demontuoti paminklai ir simboliai būtų saugomi bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ teritorijoje.
Istorikai turėtų išsiaiškinti
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis abejoja, ar pavyks rugpjūčio 31 dienos Tarybos posėdyje patvirtinti sprendimą apie išlikusių Panevėžyje sovietinių paminklų ir simbolių demontavimą – esą galimas pasiūlymas atidėti sprendimo projekto priėmimą.
„Vykusiame Bendruomenių, socialinių reikalų, sveikatos ir sporto komiteto posėdyje buvo daug svarstymų ir net buvo pasiūlytą Tarybai siūlyti atidėti šio klausimo svarstymą, nes iškilo klausimas, ką daryti su Kaizerlingo miškelyje esančiu memorialu, kuriame daugiausia palaidota žydų, keletas lietuvių, rusų, lenkų tautybių asmenys. Manau, kad istorikai galėtų išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis žmonėms buvo atimta gyvybė“, – pradėjo pasakojimą B. Pučkis.
Skulptorė gyva
Pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto, gali iškilti problemų dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Krekenavos gatvėje 1975 metais pastatyto panevėžietės skulptorės V. Vildžiūnaitės sukurto paminklo.
„Šis paminklas yra įtrauktas į dailės kūrinių registrą ir yra saugomas, kaip paveldas. Bandžiau komiteto politikams apie tai paaiškinti, kad pirmiausia reikia, kad šis paminklas būtų išbrauktas iš minėto registro, o dėl to reikia rašyti prašymą Kultūros ministerijai. Tai dar ne viskas. Paminklo autorė V. Vildžiūnaitė yra gyva ir jai – 81 metai. Nežinau, kaip reikia daryti ir kaip elgtis. Galbūt reikia su skulptore pasitarti, ką daryti. Gal galime jį tik išmontuoti ir išvežti saugoti. Tose pačiose kapinėse yra granito stela su užrašu, kad čia palaidoti sovietiniai kariai ir granitinė plokštė su užrašu, kad memorialą atnaujino Rusijos ambasada Lietuvoje. Juos reikia nuimti ir sunaikinti“, – pasakojo apie problemas B. Pučkis.
Ardys paminklus, trins užrašus
Panevėžio savivaldybės darbuotojas pristatė, koks sovietinis palikimas dar turi būti sunaikintas.
„Sunaikinti numatyta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, Kristaus Karaliaus katedros kapinėse betoninę antkapinę skulptūrą, vaizduojančią priklaupusį sovietų karį, laikantį vėliavą, dviejų lygių betoninį skulptūros postamentą su informacine metaline plokšte su užrašu, kam skirtas šis paminklas ir granitinė plokštė su užrašu, kad memorialą 2007 metais atnaujino Rusijos ambasada Lietuvoje. Dar siūloma sunaikinti tose pačiose kapinėse betoninę antkapinę skulptūrą, vaizduojančią moterį su vaiku, betoninį skulptūros postamentą su informacine memorialine plokšte, kad čia palaidoti Karolio Požėlos antifašistinės pogrindinės organizacijos nariai“, – aiškino Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistas ir tęsė:
„Dar teks ištrinti arba šlifuoti užrašą „Pastatyta miesto išvadavimo 30-mečio proga“, esantį ant skulptoriaus Antano Dimžlio, architekto Tautvydo Miknevičiaus sukurto ir 1974 m. pastatyto paminklo „Laisvės daina“ postamento ir demontuoti granito plokštę su užrašu: „Marytė Margytė (1923–1941)/Juozas Jonušas (1941)/Vieni pirmųjų miesto komjaunuolių/Nužudytų vokiškųjų fašistų“, kurie palaidoti Panevėžio senosiose kapinėse. Nuėmus senąją plokštę, siūloma uždėti naują su paprastu užrašu, kad tai yra Margių šeimos ir J. Jonušo kapavietės“.
