Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato – buvusio Upytės pavieto teismų archyvo, esančio Kranto g. 21. Tai pirmasis Panevėžio kraštotyros muziejaus inicijuoto projekto „Panevėžio istorijos artefaktai miesto erdvėse“ kūrinys, įgyvendintas bendradarbiaujant su Panevėžio „Rotary“ klubu.
„Ši skulptūra ne tik įprasmina istorinę vietą, bet ir kviečia gyventojus bei miesto svečius geriau pažinti Panevėžio praeitį. Mūsų miestas turi gilią istoriją, kurią verta ne tik saugoti, bet ir pateikti šiuolaikiškai, patraukliai. Džiaugiuosi, kad šis projektas skatina panevėžiečius domėtis savo miesto praeitimi ir puoselėti jo paveldą“, – sako laikinai Panevėžio miesto mero pareigas einantis Tarybos narys Petras Luomanas.
Skulptūra – miesto ištakų ir dokumentų saugotojo simbolis
Skulptūros autorius – žinomas Panevėžio menininkas, garsios bajorų giminės tęsėjas Vytautas Tallat-Kelpša. Jo sukurtas bronzinis personažas, istorinius drabužius vilkintis raktininkas, įkvėptas miesto legendų. Raktininkas simbolizuoja miesto „atvėrimą“, archyvų svarbą ir istorinės atminties išsaugojimą – lyg miesto vartų sargas, kuris saugo seniausio Panevėžio pastato paslaptis.
„Raktininko“ skulptūros idėją puoselėjau jau ne vienerius metus. Buvo paskelbtas konkursas menininkams, kurie teiktų pasiūlymus dovanoti kūrinius Panevėžiui. Tada nulipdžiau žmogaus dydžio skulptūrėlę, kuris yra Panevėžio raktininkas. Planavau, kad skulptūra stovės prie Panevėžio miesto savivaldybės, bet idėja ir liko idėja. Vėliau tariausi su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Buvo pastatyta skulptūra „Verslo skrydis“, skirta pramonei. Beje, tuomet ir buvo aptarta „Raktininko“ skulptūra. Padariau mažesnę „Raktininko“ skulptūrą ir eskizą pasiūliau „Rotary“ klubui. Taip ir buvo padaryta, nes Panevėžio miestui jaučiu pagarbą ir daugybė darbų yra skirti miestui. Kūrybinių ieškojimų yra ir galvoju juos įgyvendinti“, – naujienų portalui JP kalbėjo V. Tallat-Kelpša.
1614 m. statytas Upytės pavieto teismų archyvas – seniausias išlikęs archyvo pastatas Lietuvoje ir svarbus šalies kultūros paveldo objektas. Iš pradžių jis buvo skirtas teismo byloms saugoti, o šiandien atviras lankytojams, norintiems susipažinti su miesto istorija.
Muziejaus iniciatyva – istorija tampa matoma
Panevėžio kraštotyros muziejus, siekdamas įtraukti panevėžiečius į miesto istorijos pažinimą, 2024 m. pradėjo projektą „Panevėžio istorijos artefaktai miesto erdvėse“. Jo tikslas – bronzinėmis skulptūromis įamžinti reikšmingus miesto įvykius, asmenybes ir architektūrą.
Projekto vadovė, muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja Agnė Šablinskienė džiaugiasi sėkminga pradžia ir dėkoja Panevėžio „Rotary“ klubui už finansinę paramą, leidusią įgyvendinti šį sumanymą.
„Rotary“ klubo dovana Panevėžiui
Panevėžio „Rotary“ klubo prezidentas Rimantas Maldūnas taip pat pasidžiaugė, jog klubo dovana Panevėžiui – miesto vartus simbolizuojanti skulptūra.
„Minėdami klubo 30-ąjį gimtadienį, prisiminiau, kad klubas šalia socialinių veiklų, pagalbos neįgaliesiems, Ukrainai skiria dėmesį Panevėžio miesto istorijai, kultūrai, architektūros paminklų saugojimui ir puoselėjimui. Sužinoję, kad klubo brolis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša bendradarbiauja su Panevėžio kraštotyros muziejumi, bet darbams atlikti negauna finansavimo. Todėl Panevėžio „Rotary“ nusprendė „Raktininko“ skulptūrėlę dovanoti miestui. Kadangi mūsų misija – daryti gerus darbus žmonėms, įteikėme dovaną miestui. Tikimės projekto tęstinumo ir tikimės, kad skulptorius sukurs daugiau skulptūrų – mažosios architektūros elementų susijusių su Panevėžio istorija“, – kalbėjo R. Maldūnas.
Panevėžiečiai ir miesto svečiai kviečiami aplankyti naująją skulptūrą „Panevėžiškis raktininkas“, o taip pat užsukti į seniausią miesto pastatą, kuriame veikia istorinė ekspozicija „Upytės bajorai“.
Čia galima susipažinti su bajorų gyvensena, kultūra ir jų palikimu Panevėžio kraštui.
