„Panevėžio“ ekipos vartų sargas Marius Suvaizdis futbolą pradėjo žaisti tuo pat metu, kaip ir vartyti pradinių klasių vadovėlius. Nuo pirmos klasės futbolą iki šių dienų žaidžiantis dvidešimtmetis vartininkas gali pasigirti sukaupęs nemenką patirtį, kurią įgijo Lietuvos ir užsienio komandose.
Šiuo metu už savo gimtąjį miestą žaidžiantis futbolininkas teigia, jog didelių sunkumų šiame sporte nepatiria, o jei ir būna sunkių akimirkų, nusiramina ir toliau kimba į darbus. Apie ateitį M. Suvaizdis kalba nedrąsiai: gyvena šia diena ir turi tikslą su savo ekipa iškovoti kuo daugiau pergalių ir pasiekti dar aukštesnių rezultatų, tačiau vis tik išsiduoda, jog ateityje jėgas išmėginti norėtų ir aukščiausioje lygoje.
– Koks buvo tavo kelias į futbolą? Kas pastūmėjo pasirinkti šį sportą?
– Kaip ir daugelis jaunimo, pradėjau domėtis sportu nuo mažens. Pastūmėti rinktis sporto niekam nereikėjo. Pats buvau aktyvus ir patikdavo spardyti kamuolį kieme. Pirmoje klasėje į mokyklą užsuko treneris ir rinko pirmokų grupę – nuo tada iki dabar ir žaidžiu futbolą.
– Savo karjeros pradžioje esi žaidęs Vokietijos „Würburger Kickers“ ekipoje: kaip pakliuvai į šią komandą? Kiek laiko rungtyniavai Vokietijoje? Kas labiausiai įsiminė rungtyniaujant šioje ekipoje?
– Į „Würburger Kickers“ patekau visai netikėtai. Po dviejų metų praleistų Nacionalinėje futbolo akademijoje buvau trumpam grįžęs namo į Panevėžį, ten treniravausi su įvairiomis amžiaus grupėmis, kad palaikyčiau sportinę formą. Po dviejų mėnesių praleistų Panevėžyje, atsirado galimybė nuvažiuoti į peržiūrą, vykstančią „Würburger Kickers“: jie tuo metu žaidė ketvirtoje lygoje. Po savaitės peržiūros man pasiūlė pasilikti ir aš sutikau. Labiausiai kas įsiminė būnant Vokietijoje, tai žmonių meilė futbolui: kad ir kokia butų lyga, žmonės ten renkasi gausiai.
– Kokiose dar komandose teko žaisti?
– Esu taip pat žaidęs FK „Baltijoje“, FK „Ekrane“, Utenos „Utenyje“ ir „Würburger Kickers“, o šiuo metu rungtyniauju FK „Panevėžyje“.
– Kokios buvo įsimintiniausios rungtynės tavo karjeroje?
– Labiausiai įsimintinas tarptautinis turnyras Palangoje: ten užėmėme I–ąją vietą, po 11 metrų baudinių laimėjome prieš Gruzijos atstovus. Tose rungtynėse atrėmiau lemtingą 11 metrų baudinį ir kitame epizode pats jį realizavau.
– Kas šiame sporte sunkiausia?
– Kol kas niekas šiame sporte nesunku, nes viską darau iš malonumo šiam žaidimui, aišku, būna sunkių momentų, kai pavargsti nuo krūvio, bet tada atsipūsti ir vėl kimbi į darbus.
– Kaip atšvenčiate iškovotas pergales?
– Po pergalių dažniausiai su komanda nueinam kur nors kartu pasisėdėti.
– Ko tikiesi iš šio sezono? Kokius asmeninius tikslus sau keli?
– Šiame sezone tikiuosi sužaisti kuo daugiau rungtynių, kad įgaučiau kuo daugiau žaidybinės praktikos. Ir, be abejo, noriu su FK „Panevėžiu“ užimti kuo aukštesnę vietą.
– Koks yra „Panevėžio“ ekipos treniruočių rėžimas? Ar turite vidinių komandos taisyklių, kurių privalot laikytis?
– Su FK „Panevėžiu“ treniruojamės 5 dienas per savaitę, 6 dieną dažniausiai žaidžiame rungtynes. Manau, kiekvienoje komandoje yra taisyklės, taip ir pas mus. Turime nevėluoti į treniruotes ir atsisakyti žalingų įpročių.
– Ar nesigaili, jog pasirinkai futbolą? Kaip manai, ką šiuo metu veiktum, jei nebūtum pasirinkęs futbolo?
– Žinoma nesigailiu, juk del to ir žaidžiu iki šios dienos. Iš tiesų, be futbolo kol kas nežinau ką veikčiau gyvenime.
– Kokie yra tavo ateities planai? Ar ateitį taip pat sieji su futbolu?
– Nemėgstu planuoti ateities. Dabar žaidžiu už „Panevėžį“ ir galvoju, kaip padėti komandai iškovoti kuo daugiau pergalių. O ateityje, aišku, norėtųsi pažaisti dar ir A lygoje.