Panevėžio regionui – negatyvus įvertinimas

17209Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai. 

Tai atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą.

Tyrimas atskleidė, jog po Neringos mažiausiai kliūčių smulkiam ir vidutiniam verslui yra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse. Tuo tarpu daugiausiai barjerų patiria Rokiškio, Pasvalio ir Kupiškio rajonų verslininkai. Visos šalies mastu didžiausi sunkumai, slegiantys mažų ir vidutinių įmonių pečius – mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros ir sąnaudų augimas.

„Tikimės, kad tyrimo rezultatai padės lengviau identifikuoti smulkiam ir vidutiniam verslui kylančius barjerus skirtinguose Lietuvos regionuose, taip prisidedant prie šių problemų sprendimo. Tyrimas parodė, kad vietos valdžios indėlis į verslo aplinkos patrauklumą yra didžiulis – nuo jo nemaža dalimi priklauso, ar žmonės ryšis išbandyti verslumą, ar, atsižvelgę į didelius barjerus bei blogą kitų patirtį, nutars nerizikuoti“, – sakė „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorius Vaidotas Gurskas.

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, vienas prioritetinių būsimosios Vyriausybės darbų, skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, turėtų būti savivaldybių ekonominio suinteresuotumo padidinimas.

[quote_box_right] Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Šiaurės Rytų Lietuvos regionas – Kupiškio rajonas (indeksas – 39 proc. Lietuvos vidurkio), Pasvalio rajonas (47 proc.), Rokiškio rajonas (48 proc.). [/quote_box_right]

„Savivaldybių biudžetų pajamas bent iš dalies susiejus su įmonių ekonominiais rodikliais – pelno, apyvartos, eksporto ar sumokamo PVM – vietos valdžia bus gyvybiškai suinteresuota realiai skatinti verslą regione, reikiamai infrastruktūrai panaudodama tiek savo, tiek Europos Sąjungos fondų investicijas. Jei nebus imtasi priemonių, po 2020 metų, kai baigsis ES finansinės injekcijos, regionų atskirties problema iškils visu aštrumu“, – teigia D. Arlauskas.

Indekso priekyje – didžiausios traukos vietos

Verslo kliūčių žemėlapyje kiekvienai savivaldybei suteiktas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis, su kuriomis susiduria vietos smulkusis ir vidutinis verslas. Pirmoje vietoje atsidūrusios Neringos verslo laisvės indeksas – 182 proc. Lietuvos vidurkio. Po Neringos išsirikiavo Vilniaus (verslo laisvės indeksas – 143 proc. šalies vidurkio) ir Kauno (127 proc.) miestų savivaldybės.

verslo-kliuciu-zemelapis-2016

„Neringa yra unikali vieta: verslas sezoninis, priklausomas nuo turistų, egzistuoja susisiekimo atskirtis, nes ji pasiekiama tik keltu. Nepaisant to, gamtinis vietovės išskirtinumas ir sudaromos puikios sąlygos užsidirbti iš nuosavo verslo iškėlė Neringą į pirmą verslo laisvės indekso vietą. Šioje savivaldybėje 1000 gyventojų tenka net 59 mažos ir vidutinės įmonės – 2 kartus daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį, o šių įmonių skaičius per praėjusius metus augo 5 kartus sparčiau nei visoje Lietuvoje. Tad akivaizdu, jog mažiausia pagal gyventojų skaičių Neringos savivaldybė pasižymi didžiule verslo trauka“, – sakė V. Gurskas.

Vilniaus m. ir Kauno m. savivaldybės pagal įmonių koncentraciją užima 2 ir 3 vietas Lietuvoje. Be to, Vilniaus apskritį įmonių vadovai laiko geriausias sąlygas verslui sudarančiu regionu – tuo įsitikinę 66 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų. Tuo tarpu Kauno regiono įmonės pasižymi didesniu optimizmu dėl ateities – čia pajamų augimą 2017 metais prognozuoja 38 proc., o smukimą – vos 12 proc. įmonių.

Dešimtuke atsidūrė ir Elektrėnai

Verslo laisvės indekso lyderių penketuką užbaigė Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybės (verslo laisvės indeksas – atitinkamai 123 proc. ir 122 proc.). Po jų išsirikiavo Birštonas (114 proc.), Druskininkai (114 proc.), Klaipėdos miestas (110 proc.), Klaipėdos rajonas (109 proc.) ir Elektrėnai (108 proc.).

„Birštono sėkmei nemažos įtakos turėjo pernai pusantro karto sparčiau nei visoje Lietuvoje išaugęs mažų ir vidutinių įmonių skaičius. Tuo tarpu Druskininkų regioną, kuris anksčiau ir intensyviau nei Birštonas ėmė rūpintis investicijomis į turizmo infrastruktūrą, patys vietos verslininkai įvertino kaip pasižymintį išskirtinai palankia verslo aplinka“, – komentavo „Citadele“ banko verslo klientų departamento vadovas.

Elektrėnai, kuriuose mažų ir vidutinių įmonių skaičius dukart mažesnis už šalies vidurkį, tiek įmonių, tiek verslo asociacijų buvo įvertintas dėl palankios geografinės padėties, Vilniaus ir Kauno rinkų perspektyvų.

Panevėžio regionui – negatyvus įvertinimas

Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Šiaurės Rytų Lietuvos regionas – Kupiškio rajonas (indeksas – 39 proc. Lietuvos vidurkio), Pasvalio rajonas (47 proc.), Rokiškio rajonas (48 proc.).

„Tiek įmonių, tiek verslo organizacijų apklausos parodė, jog Panevėžio apskritis yra vertinama kaip ne itin perspektyvus regionas smulkiam ir vidutiniam verslui, negatyviai įvertintos ir vietos valdžios institucijų pastangos gerinant aplinką verslui. Tai turėjo nemažos įtakos šios apskrities rajonų – ne tik Panevėžio, bet ir Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio – vietai verslo kliūčių žemėlapyje“, – pastebėjo V. Gurskas.

Blogiausią įvertinimą gavusių savivaldybių sąraše taip pat yra Kalvarija (indeksas – 50 proc. šalies vidurkio), Zarasų rajonas (52 proc.), Biržų rajonas (53 proc.), Visaginas (57 proc.).

Kalvarija pasižymi mažiausia smulkaus verslo koncentracija Lietuvoje – 1 000 gyventojų čia tenka vos 8 mažos ir vidutinės įmonės. Be to, Kalvarija ir Visaginas atsidūrė tarp keturių savivaldybių, kuriose įmonių skaičius per 2015 metus ne augo, o mažėjo.

Verslas mato stagnaciją, valdžia – gerėjimą 

vaidotas_gurskas_danas_arlauskas-640x427
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, vienas prioritetinių būsimosios Vyriausybės darbų, skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, turėtų būti savivaldybių ekonominio suinteresuotumo padidinimas.

Tyrimas parodė, kad verslininkų ir savivaldybių požiūris į verslo skatinimo efektyvumą iš esmės skiriasi: įmonių vadovai institucijų pastangas vertina kur kas kukliau, nei savo indėlį mato jos pačios.

Vos 16 proc. įmonių ir 9 proc. verslo asociacijų pripažino, jog per pastaruosius 2 metus pagerėjo verslo dokumentų išdavimo sąlygos viešojo sektoriaus institucijose. Tuo tarpu net 65 proc. savivaldybių administracijų įžvelgia pagerėjimą šioje srityje. Kad dokumentų išdavimo sąlygos pablogėjo, nurodė 24 proc. įmonių, 14 proc. verslo asociacijų, tačiau taip nemano nė vienos savivaldybės administracija.

Didžioji dalis verslo atstovų įžvelgia stagnaciją – 48 proc. įmonių ir 73 proc. verslo asociacijų mano, jog verslo reguliavimo procedūros per pastaruosius dvejus metus nei pablogėjo, nei pagerėjo.

Pasak Darbdavių konfederacijos vadovo D. Arlausko, šiuo metu savivaldybės nėra ekonomiškai suinteresuotos skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.

„Jei vietos įmonių ekonominiai rodikliai lemtų ir savivaldybių pajamas, situacija pagerėtų iš esmės. Verslo aplinką pagerintų ir atskirų viešojo administravimo sričių – darbo biržos, profesinio orientavimo – funkcijų perdavimas savivaldybėms. Todėl būsimoji Vyriausybė, siekdama mažinti atskirtį tarp regionų, pirmiausia turėtų padidinti savivaldos ekonominį ir finansinį savarankiškumą“, – dėstė D. Arlauskas.

Lietuvos įmonės ir regioninės verslo asociacijos išskyrė keturias svarbiausias smulkiam ir vidutiniam verslui kylančias kliūtis. Pirmoje vietoje atsidūrė mokesčių našta. Kiti didžiausi verslo barjerai – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros, augančios verslo sąnaudos.

Verslo barjerų reikšmė Lietuvos regionuose skiriasi. Pavyzdžiui, mokesčių naštą tarp svarbiausių problemų išskyrė net 81 proc. Vilniaus regiono įmonių ir vos 38 proc. įmonių Šiaulių regione. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumu skundžiasi 54 proc. Marijampolės verslininkų ir tik 22 proc. įmonių Tauragės apskrityje. Dėl klientų trūkumo kenčia net 61 proc. Tauragės, 50 proc. Alytaus apskričių įmonių, tuo tarpu Vilniaus regione ši problema aktuali vos 9 proc. verslininkų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Armonaitė įvardijo verslus, kurie galėtų pradėti veikti greičiausiai

confident-noyce

A. Armonaitė: svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino

confident-noyce

A. Armonaitė žada didesnę paramą smulkiems verslininkams bei individualiai dirbantiems žmonėms

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau