Sausį sulaukęs partijos narių kritikos dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovų pasitraukė Gintautas Paluckas. Kas užims jo vietą, turėtų paaiškėti gegužės pradžioje – tiesioginiuose partijos pirmininko rinkimuose. Partiečiai viliasi, kad išsirinkus naują vadovą asmeninės ambicijos liks už nugaros, o komanda dirbs vieningai.
Pamiršo tikrus siekius
LSDP Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Antanas Pocius pasakoja, kad jau penketą metų partijoje susiduria su vienokiu ar kitokiu nesusikalbėjimu. Pradedant garsaus naujo Darbo kodekso svarstymo problemomis, baigiant nesėkmingais Seimo rinkimais.
„Mūsų žmonės jau pavargo nuo rietenų, ilgisi laikų, kai tarpusavio susitikimai, konferencijos, suvažiavimai būdavo šventė. Dėl kažkieno asmeninių ambicijų partiečiai palikti nežinioje. Daugeliu atvejų nebesuprantame sprendimų aukščiau esančių partiečių, kurie pamiršo tikruosius socialdemokratų siekius“, – „Tėvynei“ kalbėjo politikas.
Įvardijo G. Palucko klaidas
LSDP ir dabar išlieka didžiausia, daugiau kaip šešiolika tūkstančių narių vienijanti organizacija. Tai didelė komanda, kurioje yra įvairių pažiūrų, įvairių ambicijų žmonių. „Su visais sutarti vieningai ne visada pavyksta“, – sako A. Pocius ir priduria, kad tapęs partijos pirmininku, G. Paluckas ėmėsi partijos atnaujinimo, programinių nuostatų keitimo, o tai iššaukė tam tikrus nesutarimus.
Anot A. Pociaus, vadovaujant G. Paluckui pirmiausia buvo priimtas skubotas, neapgalvotas ir niekur nevedantis vadovybės sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos su LŽVS. Tuomet įvyko partijos susiskaldymas, daug patyrusių, gerbiamų ir suprantančių savo darbą bičiulių pasitraukė iš partijos. Antra rimta klaida, kai partijos frakcija sudarė koalicinę sutartį su konservatoriais dėl bendro darbo opozicijoje. Trečia klaida, galbūt lėmusi ir Seimo rinkimų rezultatus, kad visa partijos vadovybė ir administracija metėsi į rinkimus.
„Panevėžio rajono skyrius visada kėlė klausimą – tai kokią politiką mes vedame, ką mes siūlome žmonėms. Deja, be teorinių išvedžiojimų, mes nieko daugiau neišgirdome. Išrinkus naują pirmininką, tikimės, kad bus suformuota tinkama, žmonėms tarnaujanti partijos vadovybė, suprantama kalba paruošta partijos programa. Tikimės, kad atsikratę asmeninių ambicijų, vėl dirbsime vieningai“, – kalbėjo A. Pocius.
Savikritikai nėra laiko
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos ir LSDP narė Modesta Petrauskaitė teigia, kad dairytis atgal nėra nei laiko, nei reikalo.
„Buvo klaidų nemažai, kas akivaizdu ir atsispindi partijos rezultatuose, bet saviplakai nėra laiko, ko ir linkiu mums visiems, esantiems kairėje ar tikintiems ja, stotis ant kojų ir atvira širdimi eiti atstovauti žmonėms, kurie mumis pasitikėjo ir tikisi ne klupčiojimų, o darbų rezultatų“, – teigė jaunoji politikė.
Šiuose LSDP pirmininko rinkimuose varžosi keturi kandidatai – europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, politologas Liutauras Gudžinskas bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Pasak M. Petrauskaitės, visi kandidatai puikūs, turintys skirtingų kompetencijų, žinomi visuomenės, turintys ateities socialdemokratijos viziją. Panevėžio rajono skyrius iškėlė Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą, o Panevėžio miestas – Juozo Oleko.
„Kadangi M. Sinkevičius išreiškė aiškų palaikymą rinkimuose europarlamentarui J. Olekui ir dalyvauja rinkimuose kaip komanda, manau, skyriaus nariai atsižvelgs į tai. Pati asmeniškai palaikau J. Oleko kandidatūrą, kadangi jis puikiai žino partijos skyrių situaciją, nėra atitolęs, dažnai lankosi juose. Ne kartą teko susidurti ir matyti, kaip jis talkina kitiems, tikiu, jog pavyks suformuluoti socialdemokratines vertybes ir pasiekti kiekvieną kairįjį rinkėją, kad vėl jis mumis pasitikėtų, nes esame vienintelė kairioji partija Lietuvoje“, – teigė M. Petrauskaitė.
Tribūnų laikai baigėsi
Partijos pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai, todėl partiečiai labiausiai viliasi ramybės ir susikalbėjimo partijos viduje. Anot M. Petrauskaitės, esminis dalykas ne atjauninti ar atnaujinti, ar dar kaip keisti partiją, o susitvarkyti ir susikalbėti patiems viduje.
„Turime tikrai kompetentingų bičiulių, todėl būtinas glaudesnis ryšys su skyriais, aiški vadyba ir, žinoma, elementarus „ėjimas“ į žmones“, – teigė M. Petrauskaitė.
