Panevėžio rajono savivaldybė skaičiuoja ir svarsto, ar reikia įsigyti daugiau generatorių

Lietuvoje liepos mėnesio pabaigoje siautusi stichija pridarė daug eibių: virto ne tik storakamieniai medžiai, lūžo sveikų medžių šakos, bet ir elektros energijos neturėjo apie 200 tūkstančių gyventojų. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) specialistai gyventojus ramino, kad bando atstatyti elektros energijos tiekimą, tačiau kai kurie gyventojai be elektros gyveno daugiau kaip savaitę. 

Todėl, kai ESO gyventojams pasiuntė žinutę, raginančią įsigyti generatorius, ją žmonės priėmė ironiškai. Kai kas atvirai svarstė, o kur gi dyzelinį generatorių statyti, ar balkone, ar svetainėje.

ESO žinutę Šiaulių rajonas išgirdo

Tačiau kalbas apie generatorius kai kurios šalies savivaldybės išgirdo. Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius pasirašė potvarkį, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus sukeltų padarinių nuo liepos 29 d. iki jos padarinių likvidavimo.

Be to, šiuo Šiaulių rajono mero potvarkiu savivaldybei pavaldžios švietimo ir socialinių paslaugų įstaigos, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių vienu metu būna jose, gerinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įpareigotos įsigyti nepertraukiamą veiklą užtikrinančią priemonę – generatorių.

Daug kabėti negalima

Respublikinė Panevėžio ligoninė ekstremaliems atvejams turi generatorius, bet sveikatos apsaugos ministro patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Bagdonas trumpai paaiškino, kad apie šiuos svarbius prietaisus daug kalbėti negalima.

„Nacionalinis krizių valdymo centras ir Sveikatos apsaugos ministerija periodiškai atlieka ligoninių atsparumo vertinimą – galimybes užtikrinti veiklos tęstinumą esant ekstremaliajai situacijai, krizei ar karo grėsmei. Paskutinis vertinimas buvo atliktas šių metų pavasarį. Panevėžio ligoninės parengtis vertinama teigiamai. Dėl informacijos jautrumo detali informacija apie konkrečias gydymo įstaigas nėra viešinama“, – teigė T. Bagdonas ir atsiprašė, kad negali plačiau kalbėti apie Panevėžio ligoninės pasiruošimą galimoms grėsmėms.

Visų įstaigų aprūpinti negalės

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis teigė, kad po siautusios audros liepos mėnesio pabaigoje skelbti ekstremalios situacijos nereikėjo.

„Nors Panevėžio rajone elektros per stichinę bėdą neturėjo nemažai gyventojų, generatoriai nebūtų pagelbėję. Panevėžio rajono Velžio komunalinis turi pakankamai daug generatorių, bet tokio potvarkio, kokį išleido Šiaulių rajono meras, nebus. Panevėžio rajono savivaldybė nėra turtinga ir kiekvienos švietimo, socialinės įstaigos aprūpinti generatoriais negalėsime. Be to, Panevėžio rajonas užima nemažą plotą ir neįmanoma turėti tiek generatorių, kad jų pakaktų visoms rajono gyvenvietėms, visiems miesteliams“, – svarstė E. Toliušis.

Tikrina turimus generatorius

Pasak Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, generatorių problema aptarta su Velžio komunalinio ūkio vadovais.

„Panevėžio rajone vandenvietėse stovi galingi generatoriai iki 40 kW ir sveria iki tonos, todėl juos vežti iš vienos vietos į kitą – sudėtinga. Todėl dabar tikriname turimus generatorius, juos skaičiuojame, vertiname jų būklę. Labai svarbu žinoti, kiek Savivaldybė turi generatorių ir kuriuos, esant sudėtingai situacijai, galime naudoti. Šiuo metu vykdome inventorizaciją, o paskui priimsime sprendimus. Nusipirkti generatorių vienas sprendimas, bet kam jis tinkamas – tai jau kitas sprendimas. Juolab kad būtina žinoti, kiek kokia įstaiga suvartoja elektros energijos ir kokio galingumo generatoriaus reikia“, – aiškino E. Toliušis ir teigė, jog negalima priimt skubotų sprendimų ir pirkti katę maiše.

Pavyko išsinuomoti

UAB „Pas Katiną“ vadovė Silvija Katinaitė-Kavaliūnienė naujienų portalui JP teigė, kad pirktų generatorius.

„Bendrovė turėjo generatorių, tačiau jis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas ir jį pardavėme – nebuvo ekstremalios situacijos, kad jo prireiktų. Jeigu dingdavo elektra, labai greitai vėl atsirasdavo. Tačiau per šitą liepos mėnesio pabaigos audrą elektros nebuvo ilgiau, bet laukti keletą parų, kol atsiras elektra, nereikėjo – gana greitai pavyko išsinuomoti generatorių“, – pasakojo verslininkė ir teigė, kad norint bendrovę ekstremalioje situacijoje aprūpinti elektros energija reikia ne vieno generatoriaus.

Reikia pasiruošti

Anot S. Katinaitės-Kavaliūnienės, generatorius gal ir gali būti vienas, bet tuomet turi būti galingesnis.

„Tačiau Panevėžyje nebuvo galimybės išsinuomoti galingesnio generatoriaus. Todėl svarstome, kad reikia pirkti generatorių. Tačiau visus atvejus reikia apgalvoti, kaip reikės prižiūrėti generatorių, kaip jis veikia ir kokia yra jungtis. Tam reikia būti pasiruošusiam. Įmonei su generatoriais yra lengviau, bet privatiems asmenims – sudėtingiau. Kitas dalykas, su generatoriais reikalai pajudėjo, kai Ukrainoje prasidėjo karas. Tuomet prasidėjo generatorių pirkimo bumas“, – aiškino UAB „Pas Katiną“ vadovė.

Nustatyti terminai

Iš viso ESO elektros energijos skirstymo tinklą sudaro 129 tūkst. km linijų. Iš jų 85 tūkst. km yra oro linijos, likusioji dalis – 44 tūkst. km – po žeme esančios linijos.

Elektros oro linijos yra laikomos neatspariomis gamtos stichiniams reiškiniams: dėl sniego ir apledėjimo virstantys medžiai nutraukia laidus, o užkritusios šakos sukelia trumpų jungimų. Kartu pažymėtina, kad požeminių kabelių linijos, nors yra atsparesnės oro sąlygoms, dažnai pažeidžiamos vykdant žemės kasimo darbus, ypač urbanizuotose teritorijose.

Remiantis teisės aktais, ESO yra įpareigota elektros energijos tiekimą vartotojams miestuose (per 80 tūkst. gyventojų) atkurti ne vėliau kaip per 6 valandas, o visur kitur – ne vėliau kaip per 12 valandų.

Tiesa, jeigu elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl gamtos reiškinių – potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar panašiai, tai gali užtrukti ir iki 72 val.

Generatoriai be žmonių priežiūros neveikia

 

Paskutinį liepos savaitgalį šalyje siautė audra, šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros, nuversti medžiai užtvėrė kelius, kiemus ir pravažiavimus, kai kur iškrito katastrofinis kritulių kiekis. Lietuvą siaubus audroms ir smarkiam vėjui, kai kuriems regionams likus visai be elektros, energetikos ministras Dainius Kreivys tuomet svarstė, jog reikia pasirūpinti elektros generatoriais. Tą ragino padaryti ir Energijos skirstymo operatorius (ESO).

 

Apie generatorius, ar reikia juos pirkti, kalbamės su Velžio komunalinio ūkio direktoriumi Vaidu Virbalu.

„Velžio komunalinis ūkis turi generatorių, tačiau esmė ne generatoriuose. Juos galima nusipirkti, ir ne vieną, bet be žmonių pagalbos jie neveiks. Tarkime, 25 vandenvietėse dingo elektra ir tada neturėsime tiek žmonių, kad galėtų tuos generatorius prižiūrėti, nors jų prisipirktume arba išsinuomotume ne vieną. Generatoriaus be žmogaus priežiūros palikti negali. Kad jis veiktų, reikia įjungti, reikia kuro papildyti, reikia elektriko, kad patikrintų, ar jis tinkamas naudoti.

 

Todėl ir sakau, kad galime turėti daug generatorių, bet jei neturėsime žmonių juos prižiūrėti, nieko gero nebus. Iškart kyla žmonių klausimas. Dar vienas pavyzdys, tarkime Krekenavoje dingo elektra ir vandenvietėje. Norėdami tiekti žmonėms vandenį, generatorių galime pastatyti. Tačiau panaudotas vanduo bėga į kanalizaciją, o Krekenavoje yra 6 siurblinės ir, jeigu ten nebus pastatyti generatoriai, siurblinės neveiks.

 

Norint, kad Krekenavoje vandenvietė veiktų tinkamai, reikia 8 generatorių ir tiek pat žmonių jų priežiūrai. Dar paskaičiavome, kiek generatorių reikės, kad normaliai funkcionuotų Panevėžio rajonas. Reikėtų daug įvairaus galingumo generatorių, o jų aptarnavimui nepakaks visų Velžio komunalinio ūkio darbuotojų. Todėl ir sakau, kad prisipirkę generatorių problemos neišspręsime.

 

Šiuo metu vertiname situaciją, skaičiuojame ir sprendžiame, kaip išsiversti su turimais generatoriais, jeigu pasikartotų ekstremali situacija.“