Panevėžio rajono muziejininkas A. Daukša apie Sausio 13-osios įvykius: „Jei mane būtų įmetę į kalėjimą…“

AutoriusDOVILĖ BARVIČIŪTĖFotoGINTARAS LUKOŠEVIČIUS
A. Daukša.

Šiandien sukanka 31-eri metai nuo kruvinos Sovietų sąjungos atakos prieš beginklius, taikius Lietuvos nepriklausomybės gynėjus. 1991 metų lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir juose dalyvavo Panevėžio rajono viešosios bibliotekos Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus Ustronėje muziejininkas Audrius Daukša. Laisvės gynėjas tą dieną ant geležinio strypo pakabino tarybinį pasą ir prie Seimo rūmų stojo ginti Lietuvą.

– Kokia Sausio 13-osios naktis buvo jūsų akimis?

– Tuo metu gyvenau Kupiškyje ir buvau aktyvus Kupiškio sąjūdžio grupės narys. Sausio pirmomis dienomis pirmą kartą gyvenime išvykau į sanatoriją Druskininkuose. Atlikinėjau įvairias purvo, vandens ir kitas procedūras, o vakarais žiūrėdavome televizorių, panoramą. Pradėjo darytis vis baisiau, įvykiai sekė vienas kitą, todėl nusprendžiau, kad reikia baigti gydytis, ilsėtis sanatorijoje ir važiuoti į Vilnių. Taip ir padariau. Pamenu, naktį prieš tai buvau nemiegojęs, nes sanatorijos psichologės man davė labai įdomų leidinį. Tuo metu nebuvo kopijavimo aparatų, o man labai reikėjo kaip nors persirašyti tuos labai svarbius dalykus. Ryte išvažiavau į Vilnių, prie Seimo rūmų. Čia vėlgi sutapimas. Jeigu būčiau važiavęs su kupiškėnais, būčiau patekęs prie televizijos bokšto, nes būtent ten jiems buvo paskirtas budėjimas.

– Ką matėte nuvykęs prie Seimo rūmų?

– Aplink Parlamentą buvo susirinkę labai daug žmonių. Jokių baimių nebuvo. Tada koncertavo Vytautas Kernagis. Pro mus pravažiavo tankai, bet per daug dėmesio į tai nekreipėme. Manėme, kad taip reikia tarybinei armijai pasidemonstruoti. Ten prabuvau iki 24 valandos, nes po bemiegės nakties buvau pavargęs, norėjosi miego. Atrodė, kad čia nieko ir nebus. Su draugu iš Kupiškio, kuris gyveno Vilniuje, išvažiavome pas jį permiegoti į bendrabutį. Dar gėrėme arbatą. Apie 2 valandą nakties pas mus atbėgo kaimynas sakydamas, kad jau televizija išjungta. Supratome, kas vyksta, ne juokais išsigandome, kas bus mūsų šalyje. Palaukėme keletą valandų ir, kai pradėjo brėkšti, nusprendėme, kad mums dar kartą reikia važiuoti prie Seimo rūmų. Tada jau buvo mažai žmonių, bet su kiekviena valanda jų vis daugėjo. Apie 10–12 valandą žmonių buvo nepaprastai daug.

Pamenu, kažkam iš minios kilo mintis, kad jau reikia pradėti organizuoti gynybą. Šalia buvo pastatas (dabartinis Seimo viešbutis), jame vyko statybos. Žmonės pradėjo iš ten nešti armatūras, įvairias statybines medžiagas ir statyti užtvaras. Prasidėjo stiprus judėjimas.

– Kokios tuomet buvo nuotaikos?

– Tai buvo labai didelis pasipiktinimas, nes jau buvo skaičiuojami žuvusieji. Prie Seimo netgi buvo surengta tokia akcija „Atsisakyk tarybinio paso“. Buvo geležinis stovas, virbas, ant kurio žmonės movė savo pasus. Pasidaviau tai nuotaikai. Tąkart su savimi turėjau pasą, todėl, kaip ir kiti, užvėriau jį ant to strypo. Tai buvo lyg simbolinis tarybinės pilietybės atsisakymas. Tokie žmonių poelgiai rodė, kad visi nusiteikę ryžtingai ir be jokių dvejonių.

– Kodėl jums asmeniškai buvo svarbu dalyvauti ir tuo metu būti Vilniuje?

– Dalyvauti svarbiausiuose įvykiuose buvo ir vidinė sąjūdiečio pareiga. Prieš pusmetį buvo gimusi mano dukra, bet net ir tai nebuvo kliūtis. Nebuvau iš tų pačių narsiausių ir drąsiausių, kurie savanoriškai ėjo į pačius Seimo rūmus. O tokių buvo ir iš mano bičiulių. Julius tada sakė: nesukūriau šeimos, todėl bent savo kūnu prisidėsiu prie Tėvynės laisvės. Jei žūsiu, tai bent prasmingai. Buvo labai didelė tikimybė, kad jie gali pulti ar uždegti, viduje buvo daug benzino, Molotovo kokteilių, todėl, net ir neatsargiai elgiantis, Seimo rūmai galėjo bet kada supleškėti.

Tuomet man buvo 28-eri metai. Lietuvos ginti stojo mano studijų draugai, ore tvyrojo jaunatviškas nusiteikimas. Tarybinis saugumas perdavinėjo ir Michailui Gorbačiovui, ir į Maskvą vyriausybei, kas čia vyksta, kokios nuotaikos. Jie matė, koks iš tiesų yra mūsų visų nusiteikimas. Tiesiog buvimas, bendrumas, ryžtas ir dainavimas išgelbėjo mūsų valstybę. Tokiu būdu ir pilietiniu nusiteikimu apgynėme laisvę.

– Nuo šių istorinių įvykių praėjo 31-eri metai. Šiandien Sausio 13-oji jums ypatinga diena?

– Visų pirma ji ypatinga kaip prisiminimų diena. Kaip dabar pamenu – turėjau tokią tašelę per petį. Joje buvo keletas knygelių, tarp jų ir Justino Marcinkevičiaus poezija. Galvojau, jeigu mane suimtų ir įmestų į kalėjimą, labiausiai stengčiausi išsaugoti tašę arba kažkaip pasislėpti tą knygutę marškiniuose. Maniau, kad išsaugojęs šią knygą, kameroje turėčiau bent jau ką veikti, prasmingą užsiėmimą – mintinai mokytis eilėraščių. Laimei, manęs į kamerą neįmetė, bet vis tiek po J. Marcinkevičiaus mirties, ypatingai vertindamas jo kūrybą, per metus išmokau 100 poeto parašytų eilėraščių.

– Ko šiai dienai palinkėtumėte Lietuvai ir jos žmonėms?

– Susitelkimo ir vienybės, bet visų pirma, kad tauta neišnyktų ir neišsivaikščiotų. Per paskutinius dešimt metų Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. O nuo 1990 metų – arti milijono gyventojų. Nereikia būti dideliu matematiku, kad paskaičiuotum, po kiek metų nebeliks lietuvių tautos. Tai yra paradoksas. Laisvė ir galimybė laisvai judėti po Europą ir pasaulį, deja, bet mums gali būti pražūtinga. Laisvės iškovojimas gali būti tautos susinaikinimo pagrindinė priežastis. Tai, be abejo, mano didžiausias noras ir svajonė, kad mūsų tauta neišnyktų, kad ji būtų gyvybinga, ori ir garbinga.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Po raginimų sugadinti ir Vasario 16-ąją planuoja atsaką: užteks – tai mūsų šventė

confident-noyce

Vangi G. Nausėdos reakcija dėl Sausio 13-osios protesto įvertinta kritiškai

confident-noyce

Penkiems laisvės gynėjams skirtas Sausio 13-osios atminimo medalis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau