-1.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 5 gruodžio, 2021

Panevėžio rajono mokytojai Asta ir Sigitas Žaludos: „Kiekviena pamoka – tarsi mažas spektaklis“

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
Asta ir Sigitas Žaludos Naujamiesčio bendruomenei puikiai žinomi pradinio ugdymo mokytojai-metodininkai. Šiemet Asta tapo Panevėžio rajono Geriausia metų mokytoja, o Sigitas ne ką mažiau nusipelnęs Naujamiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorinis vertintojas ir vidaus veiklos įsivertinimo konsultantas.

Asta ir Sigitas Žaludos Naujamiesčio bendruomenei puikiai žinomi pradinio ugdymo mokytojai-metodininkai. Šiemet Asta tapo Panevėžio rajono Geriausia metų mokytoja, o Sigitas ne ką mažiau nusipelnęs Naujamiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorinis vertintojas ir vidaus veiklos įsivertinimo konsultantas. Jiedu mokytojauja jau ketvirtį amžiaus – Asta 24-erius metus, Sigitas – 25-erius.

Būtent čia jiedu ir susipažino. „Kartu esame daugiau kaip dvidešimt metų, mudviejų keliai susikirto darbinėje aplinkoje“, – pasakojo Asta.

„Mes susipažinome 1998 m. tuometinėje Naujamiesčio vidurinėje mokykloje. Aš jau dirbau antrus metus, Asta pradėjo pirmus“, – papildė Sigitas.

Svajonės ir likimo keliai

Paklausti, kodėl pasirinko būtent tokią specialybę, abu tikino, kad likimas taip sudėliojo. „Iš tiesų   sunku pasakyti – turėjau daug įvairių svajonių. Tačiau baigus vidurinę, įvykiai dėliojosi taip, kad, atrodo, visata geriau už mane žinojo mano kelią. Tad nuvedė tiesiai į Vilniaus pedagoginį universitetą. Na, o šiaip visuomet mėgau prižiūrėti mažesnius vaikus. Paauglystėje vasarą dirbdavau vaikų darželyje. Toks darbas mane džiugino. Manau, įtakos turėjo ir mano pirmoji mokytoja Jadvyga Kasperavičienė, kuri man visada buvo pavyzdys ir autoritetas. Būtent į šios mokytojos klasę, būdama vos 22 metų, aš ir atėjau dirbti“, – atskleidė Metų mokytoja.

Asta pripažino, kad visuomet mėgo mokytis.

Na, o Sigitas prisipažino, kad pirmoji svajonė buvo dirbti teatre. „Mėgstu sceną, būti žmonių apsuptyje. Svajojau apie teatro sceną. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais daugelis suaugusių žmonių prarado darbus, tarp tokių ir mano tėvai, todėl jie neturėjo lėšų išleisti manęs iš Panevėžio mokytis kitur. Pasilikau Panevėžyje ir įstojau į tuomet pedagogus ruošiančią Panevėžio konservatoriją. Ten baigiau pradinio ugdymo pedagogiką. Po konservatorijos studijų pradėjau dirbti Naujamiestyje ir neakivaizdiniu būdu baigiau Šiaulių universitetą“, – prisiminė vyras.

Prasminga profesija

Asta pripažino, kad visuomet mėgo mokytis. „Tačiau kalbu ne apie mokyklines disciplinas. Vis norėdavau išbandyti, išmokti ko nors naujo. Gal todėl nesunkiai perprantu įvairias naujas technologijas, išbandau ir pritaikau naujus metodus, mėgstu eksperimentuoti. Visa tai atsispindi ir mano ugdomojoje veikloje. Pradinukams patinka aktyvios veiklos, jiems kasdien reikia ko nors naujo ir netikėto. Man svarbiausia – vaikams duoti „įrankius“, kuriais naudodamiesi galėtų sėkmingai mokytis visą savo gyvenimą. Taip pat noriu, kad vaikai svajotų, kad turėtų tikslą, žinotų, kaip jo siekti“, – komentavo pedagogė.

Sigitas prisipažino, kad pirmoji svajonė buvo dirbti teatre.

O Naujamiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, pasiteiravus, kuo ši profesija ypatinga, tikino, kad tai – pati prasmingiausia specialybė. „Užauginti naują žmogų – kas be gali būti prasmingiau ir kilniau“, – sakė jis.

Mokytojas – žmogiškųjų vertybių puoselėtojas

Pasak poros, šiuolaikiniam mokytojui svarbu nebijoti pasakyti „nežinau“ arba „nemoku“. „Pradinukai jau yra įsigilinę į planetos problemas, seka naujausius įvykius ir su malonumu dalijasi savo atradimais. Taip pat reikėtų neužmiršti, kad pirmiau už technologijas ir žinias visada bus žmogiškosios vertybės. Tad mokytojas turi būti šių vertybių puoselėtojas, vaikams nuolat primenantis apie pagarbą, meilę, draugystę, žodžio galią ir sielos grožį“, – sakė Asta.

„Aš manau, mokytojui, kaip ir daugelyje darbų, reikia būti išprususiam, veikliam, nuolat atnaujinančiam žinias, besidominčiam naujomis technologijomis, nebijančiam atsakomybės ir lyderystės. Taip pat vis daugiau reikia įgūdžių ir supratimo, kaip dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Dar svarbu gebėti bent minimaliai komunikuoti užsienio kalba. Kuo daugiau mokytojas turės įvairių kompetencijų, tuo lengviau jam bus dirbti šį darbą ir siekti geresnių rezultatų“, – apie tai, kas svarbu šiuolaikiniam mokytojui, pasakojo Sigitas.

Pasiteiravus, ar mokytojo profesija vis dar prestižinė, Sigitas pabrėžė, kad tokią mintį vis dar deklaruoja valstybės įstatymų leidėjai, kitos valdymo institucijos, tačiau realybėje taip nėra.

Pasiteiravus, ar mokytojo profesija vis dar prestižinė, Sigitas pabrėžė, kad tokią mintį vis dar deklaruoja valstybės įstatymų leidėjai, kitos valdymo institucijos, tačiau realybėje taip nėra. „Jau dabar mokyklų administracijos susiduria su sunkumais, kai reikia rasti mokytojų pamainą. Ir ši situacija kas metai tik blogės. Jeigu būtų prestižinė profesija, manau, taip nenutiktų“, – tikino mokytojas.

Laimingos vaikų akys

Anot Astos, mokytojo darbas – labai gyvas ir pilnas netikėtumų. „Taip pat daug improvizacijos ir emocijų. Mokytojas turi galimybę augti kartu su savo mokiniais. Svarbu atskleisti ir parodyti kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir kuo galime praturtinti vienas kitą“, – aiškino ji.

„Pritariu Astai, kad tai labai gyvas darbas, nemonotoniškas. Kiekviena pamoka – tarsi mažas spektaklis, kurio kartais pabaigos net nenuspėsi. Labai svarbios emocijos: po pamokos, išvykos ar žygio pamatyti laimingas vaikų akis – čia ir yra ta paslaptis, tas „varikliukas“ mūsų darbe“, – pridūrė vyras.

Anot Astos, mokytojo darbas – labai gyvas ir pilnas netikėtumų.

Paklausus, kaip pasikeitė darbas atsiradus koronavirusui, Žaludos atskleidė, kad per trumpą laiką reikėjo greitai persiorientuoti ir išmokti naujų dalykų.

„Turėjome greitai įvaldyti ar patobulinti darbą su išmaniosiomis technologijomis. Šalia to reikėjo labai profesionaliai peržiūrėti programas ir palikti pačius svarbiausius dalykus, juos tarpusavyje integruoti, siaurinti temas, išmokti taikyti kūrybiškai, kad mokiniams ir nuotolyje būtų įdomu bei prasminga mokytis. Dauguma mokytojų tai įveikė ir parodė aukštą lygį, nė kiek neatsilikdami nuo kitų Europos ar pasaulio švietimo bendruomenių. Be abejo, darbo padaugėjo per pirmąją pandemijos bangą, vėliau jau susikūrėme savitą nuotolinio mokymo metodiką, būdus, atsirinkome el. išteklius ir formas, parengėme nuotolinio mokymosi gaires“, – pasakojo Sigitas.

Paklausus, kaip pasikeitė darbas atsiradus koronavirusui, Žaludos atskleidė, kad per trumpą laiką reikėjo greitai persiorientuoti ir išmokti naujų dalykų.

Laisvalaikis – sveikatai ir daržui

Poros gyvenime – ne tik pedagogika. Jiedu turi ir daug laisvalaikio veiklų. Štai Asta užsiėmusi projektu „Sveikatos avilys“, praktikuoja jogą, meditaciją. „Laisvalaikį kartu leidžiame sportuodami, keliaudami, daug metų mokėmės šokti sportinius šokius. Kadangi kartu dirbame, tai laisvalaikį nebūtinai leidžiame kartu. Aš esu intravertė, tai stengiuosi pasimėgauti vienuma, mėgstu psichologinę literatūrą, detektyvinius filmus, taip pat ilsiuosi praktikuodama jogą ir meditaciją“, – sakė Asta.

Sigitas tuo tarpu – daržininkauja. „Asta mėgsta gėles, todėl prie mūsų namo jos žydi nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Na, o aš mėgstu daržininkauti ir šeimai užauginu visas daržoves. Taip pat iki pandemijos lankiau Naujamiesčio kultūros centro-galerijos teatro studiją. Iš tiesų, darbo metu laisvalaikio turime nedaug, daugiau sau leidžiame užsiimti mėgstamomis veiklomis vasaros atostogų metu“, – atviravo vyras.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Į Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinę tarnybą atriedėjo du nauji automobiliai

confident-noyce

Įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams būtų mokamos didesnės stipendijos

confident-noyce

Perekšliuose gyvenantys Valentina ir Dangutis Šukiai – apie teatrą, naminę duoną ir saulės kolektorius

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau