10.1 C
Panevėžys
Šeštadienis, 1 spalio, 2022

Panevėžio rajono meras P. Žagunis nesutiks ardyti užtvankų rajono teritorijoje: „Norint griauti, reikia kažką pastatyti“

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, BNSVIDEOERIKAS LAUŽADIS
Panevėžio rajono mero P. Žagunio nuomone, kalbos apie tvarkingų užtvankų griovimą net negali būti.

„Ekrano“ marių užtvankos avarija Panevėžio mieste sukėlė ažiotažą, kokios būklės yra užtvankos, nes Lietuvoje jų tikrai nemažai. Vien Panevėžio rajone patvenktų upių, upelių priskaičiuojama bene 24 ir tiek yra tvenkinių, užtvankų.

Didžioji dalis užtvankų ant patvenktų upių Panevėžio rajone pastatytos XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Pati naujausia užtvanka įrengta 1990 metais ties Rūtakiemio kaimu, patvenkus Liaudės upę.

Vėliausiai suremontuotas hidrotechninis įrenginys – Švaininkų užtvanka. Tvenkinys – Panevėžio rajone, 2,5 km į rytus nuo Perekšlių, ties Švaininkų kaimu, susidaręs patvenkus Šuojos-Kurio upę. Užtvanka įrengta 1975 metais, bet 2015 m. tvenkinio vanduo buvo nuleistas ir atlikti užtvankos hidrotechninių įrenginių rekonstravimo darbai.

Didžioji dalis užtvankų ant patvenktų upių Panevėžio rajone pastatytos XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Pakvietė ministrą

Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas, likvidavus užtvankos avarijos padarinius teigė, jog nors Aplinkos ministerija pasisako ir finansuoja užtvankų, kurios nebetinkamos naudoti, ardymą, o ne tvarkymą, to daryti su „Ekrano“ užtvanka Panevėžio savivaldybė neketina.

„Tikrai negriausim. Nevėžis labai nevandeninga upė, jei nuleisim vandenį, turėsim melioracijos griovį miesto viduryje. „Ekrano“ marių užtvanka reikalinga, nes patvankos teritorijoje įrengta rekreacinė zona. Todėl kalbinu aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, kad atvažiuotų pažiūrėti ir įvertinti Panevėžio užtvanką. Be to, galima aplinkos ministro vizitą informavau Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį, nes Panevėžio rajone yra ne viena užtvanka, todėl ministrui pravartu ir jas apžiūrėti bei įvertinti“, – sakė V. Jakštas.

V. Jakštas.

Yra nepriklausančių užtvankų

Su Panevėžio rajono meru P. Žaguniu susitikome prie Staniūnų, arba Velžio, tvenkinio, kuris atsirado patvenkus Juodos upę. Šioje vietoje užtvanka pastatyta 1983 metais.

„Panevėžio rajone įvairiausių dirbtinių tvenkinių priskaičiuojama 24. Jie įvairaus dydžio, nes viskas priklauso nuo upės ar upelio, kuris yra patvenktas. Iš tų 24 dirbtinių tvenkinių 12 priklauso Savivaldybei arba pavaldžioms seniūnijoms. Likę dvylika – bešeimininkiai. Kodėl jie bešeimininkiai, paaiškinti negaliu. Juos tvarkė ir registravo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir ne iki galo atliko darbą. Daugelis užtvankų buvo statytos sovietmečiu. Beje, kai kurios užtvankos išnuomotos“, – aiškino rajono meras, bet nežinojo, ar nuomininkai tebesinaudoja šia nuoma.

Pasiteiravus, ar įrengtų Savivaldybei priklausančiose užtvankose žuvitakius ir ar prašytų tam darbui lėšų iš Aplinkos ministerijos, P. Žagunis paaiškino:

„Žuvitakių įrengimas – nemaži pinigai. Tai aišku, jeigu įrenginėsime žuvims takus užtvankose, pinigų prašysime. Juk statant užtvankas, niekas apie žuvitakius nekalbėjo. Todėl, kas sugalvojo žuvitakius, tegu ir moka.“

Anot Panevėžio rajono mero, dirbtiniai tvenkiniai rajono gyventojams reikalingi.

Tvenkiniai reikalingi – ardyti nevalia

Rajono mero nuomone, kalbos apie tvarkingų užtvankų griovimą net negali būti.

„Norint griauti, reikia kažką pastatyti. Juk kaimui užtvanka ne vien tik tvenkinys – kaimo vaikai čiužinėja dirbtiniuose tvenkiniuose. Be to, tvenkinių pakrantėse sukurtos rekreacinės zonos, kuriose vyksta kaimo bendruomenių šventės. O kur dar žvejyba, maudynės. Visų pramogų net suminėti neįmanoma“, – vaizdžiai pasakojo rajono vadovas.

Anot Panevėžio rajono mero, dirbtiniai tvenkiniai rajono gyventojams reikalingi.

„Rajone nėra sraunių upių. Teka ramios upės, upeliai, todėl tvenkiniai – išsigelbėjimas. Be to, išardžius užtvankas iš tvenkinių ištekės vanduo, o buvusių tvenkinių vietoje tekės siaura upelė, kurios krantai bus mauroti ir teks ieškoti nemažų pinigų, kad galėtume sutvarkyti pakrantes. Todėl prieš ardant užtvankas reikia gerai pagalvoti, ar tikrai verta tai daryti. Man, kaip rajono merui, būtų labai graudu, jeigu priims sprendimą ardyti užtvankas“, – samprotavo P. Žagunis ir prisipažino, kad turi hidrotechnikos specialybę ir teko dalyvauti užtvankų statybose.

Panevėžio rajono meras P. Žagunis pritarė miesto vicemero V. Jakšto minčiai pasikviesti į svečius aplinkos ministrą S. Gentvilą.

Priims kvietimą

Panevėžio rajono meras pritarė miesto vicemero V. Jakšto minčiai pasikviesti į svečius aplinkos ministrą S. Gentvilą.

„Pritariu tokiai idėjai ir, kai tik gausiu kvietimą sudalyvauti, būtinai į susitikimą atvyksiu. Ministro vizito metu turėsiu, ką parodyti. Užtvankų tema – skausminga ir liečia ne tik Panevėžio rajoną. Todėl sprendimus privalu priimti ne tik dėl Panevėžio miesto ar rajono užtvankų, o dėl tūkstančio visų šalyje esančių dirbtinių tvenkinių bei užtvankų. Reikia parengti kardinalią programą. Kita vertus, „Ekrano“ užtvankos avarija pagreitino įvykius ir paskatino imtis priemonių bei pagyvino diskusijas“, – kalbėjo meras P. Žagunis.

Prie Staniūnų, arba Velžio, dirbtinio tvenkinio ir užtvankos ant Juodos upės sutiktas Velžio seniūnijos seniūnas A. Viržaitis aiškino, kad seniūnijai pavaldi užtvanka – patenkinamos būklės.

Užtvanka laikosi

Prie Staniūnų, arba Velžio, dirbtinio tvenkinio ir užtvankos ant Juodos upės sutiktas Velžio seniūnijos seniūnas Andrius Viržaitis aiškino, kad seniūnijai pavaldi užtvanka – patenkinamos būklės.

„Atlaiko visus vandens krūvius. Nuolat ją prižiūrime ir išvalome, kad tvenkinio vanduo normaliai pratekėtų ir neišverstų grotų. Užtvanka įrengta 1983 metais, todėl priežiūros reikia. Yra paplovimų, bet užtvanka laikosi“, – pasakojo seniūnas ir pristatė, kiek užtvankų yra jo vadovaujamoje seniūnijoje.

„Tokio dydžio, kaip ši ant Juodos upės įrengta, – viena. Kita yra Velželio kaime, bet Nevėžio upės vagoje likę akmenys, nes ten anksčiau buvo malūnas, o vanduo suko girnas. Pro užtvanką ant Juodos upės žuvys praplaukti gali – tam yra įrengtos grotos. Pro tas grotas praplaukia pakankamai stambios žuvys. Beje, šią vietą labai pamėgę žvejai. Jie žvejoja žemiau užtvankos, o ten pakankamai gerai kimba“, – šypsosi seniūnas A. Viržaitis.

Anot Panevėžio rajono mero, dirbtiniai tvenkiniai rajono gyventojams reikalingi.

Prieš 7 metus suremontavo

Dirbtiniu Švaininkų tvenkiniu džiaugiasi Smilgių seniūnijos seniūnas Edmundas Tolušis.

„Dirbtinis tvenkinys susidarė patvenkus Šuojos-Kurio upę ir yra ties Švaininkų kaimu. Užtvankos vandens pralaida – šachtinė. Įrengta 1975 metais. 2015 metais tvenkinio vanduo buvo nuleistas ir atlikti užtvankos hidrotechninių įrenginių rekonstravimo darbai. Užtvankos ardyti tikrai nereikia, nes smilgiečiams sukurta rekreacinė zoną, kurioje smagu leisti laisvalaikį. Manau, kad ir panevėžiečiai džiaugiasi puikiai sukurta „Ekrano“ marių pakrančių rekreacine zona“, – sakė E. Toliušis.

NUOMONĖ

 

Rugpjūčio 2 dieną sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzo dalis ir, nevaldomai veržiantis vandeniui, patvino per miestą tekantis Nevėžis. Tos pačios dienos popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio Panevėžio mieste paskelbta ekstremali situacija, o ji išliks, kol bus pagamintas naujas skydas ir jis atsidurs ten, kur jam ir priklauso. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog ministerija laikosi politikos ardyti užtvankas, tad lėšų jų remontui neskiriama.

S. Gentvilas.

„Tai jau daroma ir kitose Europos šalyse, taip ruošiamės ir mes Lietuvoje daryti. Ministerija rudenį paskelbs užtvankų ardymo programą, taip pat finansuos žuvitakių jose įrengimą, nes užtvankos upės gyvenimą suskaido ir trukdo žuvų nerštui. Matysime, kalbėsimės, nes šiaip valstybė turi apie 800 užtvankų, savivalda – kelis šimtus. Visi privalome rūpintis užtvankomis.

 

Aplinkos ministerija pinigų turi tik užtvankoms ardyti arba žuvitakiams įrengti. Be to, Lietuvoje jau dešimtmetį negalima statyti užtvankų, o birželio 30 dieną priimtas Vandens įstatymas, kuris dar labiau sugriežtino reikalavimus ir įpareigoja kiekvieną užtvankos savininką padaryti žuvitakį iki 2026 metų, reguliuoti debitą, kad užtvanka nenusausintų vagos, laikytis aplinkosauginių reikalavimų.“

 


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžyje lankės aplinkos ministras: domėjosi „Ekrano“ marių užtvankos būkle

confident-noyce

Mokslininkai po „Ekrano“ užtvankos avarijos rekomenduoja gaminti naujus skydus

confident-noyce

Ekspertai: būtina gaminti naują „Ekrano“ užtvankos šliuzo skydą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau