7.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 19 rugsėjo, 2021

Panevėžio rajono folkloro kolektyvo vadovas S. Sargautas: apie meilę armonikai ir medžio darbams

AutoriusSAANTA ILONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
S. Sargautas.

Upytės tradicinių amatų centre apdovanoti Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos konkursų laureatai. Vienas jų, gavęs nominaciją „Kaimo gyvosios kultūros ir tradicijų puoselėtojas“ – Stanislovas Sargautas. Jis jau penkerius metus yra folkloro kolektyvo „Vešeta“ vadovas, daugiau kaip 30 metų įsitraukęs į Panevėžio folkloro ansamblio „Raskila“ veiklą.

Be viso to, užsiima staliaus darbais. Tad kaip pats teigė, kai reikia – padeda visiems, o tokią šviesuolio nominaciją jam, atseit, suteikė dėl žilų plaukų ant galvos.

Pažintis su Upyte

Nors nominuotas jis buvo Upytėje, vis dėlto pats jau ilgus metus gyvena Molainių kaime, o ir gyventi Upytėje jam neteko. Visa pažintis su šiuo kraštu prasidėjo senelio dėka. „Mano senelis gyveno Vinkšnėnuose, tad ir į Upytę nuo mažens važiuodavau. Atsimenu, nuo pirmos klasės eidavau su seneliu pjauti šieno Vešetos griovy. Aš pats gyvenu Molainių kaime, bet Upytėje dirbu folkloro kolektyvo „Vešeta“ vadovu“, – atskleidė 58-erių vyras.

Na, o darbas kolektyve „Vešeta“ prasidėjo prieš 5-erius metus. „Aušra Sidorovienė pasikvietė puoselėti tradicinį muzikavimą, kad priviliočiau žmonių… O štai, kai pradėjome groti, gavosi visas kolektyvas. Atvažiuoja žmonės iš Ėriškių, Velžio. Dainuojame visas dainas, kurios malonios dūšiai. Kolektyve turime ir šokėjų“, – sakė S. Sargautas.

S. Sargautas.

Groja keliais instrumentais

Paklaustas, kada pradėjo domėtis muzika, šviesuolis atsiminė, kad viskas prasidėjo dar vaikystėje.

„Mokiausi Juozo Balčikonio gimnazijoje. Ten buvo vaikų A capella. Jos vadovai ieškojo dviejų mokinių, kurie grotų smuiku ir mandolina. Mano draugas Darius namuose turėjo mandoliną, tad man atiteko smuikas. Aš pats namuose neturėjau nė vieno instrumento, bet mokytis buvo smagu. Mokytojas išmokė kaip dėlioti pirštus, kad smuikas grotų gražiai. Namuose mokiausi du mėnesius savarankiškai, o vėliau priėmė į A capella“, – pasakojo kolektyvo „Vešeta“ vadovas.

Tačiau ties smuiku muzikinių įgūdžių lavinimas nesibaigė. „Mane visada labai viliojo senelio armonika, kuria jis pats mokėjo groti dvi melodijas. Man tai atrodė labai daug… Jis armoniką labai saugojo, tad ja groti galėdavau tik prie jo akių ir tik labai trumpai. Žiūrėdamas į jį varvindavau seilę (juokiasi). Atsimenu, kad vieną kartą senelis išėjo į mišką pjauti šieno, o aš neatsiklausęs nusikabinau armoniką ir ėmiau bandyti groti melodiją iš vieno serialo. Sugrojau taip vieną melodiją, o po truputį išmokau „Plaukė žąselė“, „Jurgeli, meistreli“. Kai senelis išgirdo, kaip groju, leisdavo ir dažniau pasiimti, pagroti“, – juokėsi pašnekovas.

S. Sargautas.

S. Sargautas moka groti ir dar keliais instrumentais, kurių su muzika nesusijęs žmogus, ko gero, nė nebūtų girdėjęs. „Labai norėjau pats nusipirkti savo armoniką, bet nutariau, kad gerai bus ir akordeonas. Susitaupiau pinigėlių iš maistpinigių, kuriuos duodavo profesinėje mokykloje. Na, ir taip ėmiau groti akordeonu, nors prie širdies visada arčiausiai buvo armonika. Yra tekę groti ir dar keliais kitais instrumentais: bandonija, mandolina ir dar keletu kitų“, – pasakojo S. Sargautas.

Armonika įaugo į kraują

Muzikantas priminė, kad vaikystėje šventėse mama dėl sūnaus visada būdavo rami. „Jei būdavo kokios vestuvės ar kita šventė, motinai manęs niekada nereikėdavo ieškoti, nes žinodavo, kad aš stoviu kažkur šalia muzikantų ir stebiu juos. Jei duodavo dar kokį klavišą paspausti, tai man būdavo didžiausia laimė“, – juokėsi S. Sargautas.

Tad štai taip dar vaikystėje gimusi aistra muzikai tapo didžiąja gyvenimo veikla. „Kolektyve „Raskila“ esu jau 30 metų. Ten groju armonika, tad šis instrumentas visiškai įaugo į kraują. Kai mane kvietė į Upytę groti armonika, „Raskilos“ vadovės klausiau, ar man verta ten eiti. Jos paragintas ir padrąsintas atėjau. Pasak jos, ir rajone reikia puoselėti tokią muziką, kad neišnyktų. Visada turiu vadovės ir viso kolektyvo palaikymą. Mes kaip branduoliukas“, – teigė šviesuolis.

S. Sargautas.

Ir muzikantas, ir stalius

Nors muzika užima itin didelę šio žmogaus gyvenimo dalį, bet jis turi ir kitą pomėgį – ilgus metus triūsė su medžiu. Ir dabar jo neapleido.

„Turėjau įkūręs ir savo UAB-ą, dirbau staliumi, o muzika buvo tik laisvalaikis, vakarinis užsiėmimas po darbų. Na, o dabar viskas atvirkščiai, muzika – pagrindinė veikla, o medžio darbai – hobis. Be muzikos, mane labai traukia įdomūs, sudėtingi medžio darbai. Pinigų gal ir nepaimsi už tai, bet patinka padėti kitiems. Štai Krekenavos klebonas prašė pagalbos sutvarkyti duris. Sutvarkiau. Taip pat padėjau ir Kisielių kepykloje“, – pasakojo S. Sargautas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

R. O. Manikienė: „Man be Bernatonių kaimo bendruomenės būtų labai sunku“

confident-noyce

Į Panevėžio rajono mokyklas skverbiasi koronavirusas

confident-noyce

Dviejų hektarų dydžio sklype panevėžietis įkūrė dažasvydžio aikštelę: čia puiki vieta „išsiaiškinti“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau