Siekiant bažnyčioms sumažinti šildymo išlaidas, siūloma įtraukti jas į buitinių elektros ir dujų vartotojų grupę. Tai numatančias Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisas įregistravo Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nariai.
Sunkiai įstengia apmokėti sąskaitas
Lengvatą parlamentarai siūlo taikyti tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, perkančioms elektros energiją ir gamtines dujas bendrosioms reikmėms. Priėmus įstatymų pakeitimus, šioms bendrijoms būtų taikomi tokie patys elektros energijos ir dujų tarifai kaip buitiniams vartotojams.
Įstatymų pataisų iniciatorių teigimu, pabrangus energijos ištekliams, Lietuvoje bažnyčios sunkiai įstengia apmokėti sąskaitas už elektrą ir dujas.
„Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose – mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį. (…) Bažnyčių išlaikymas priklauso nuo parapijiečių aukų, todėl šildymo sezono pradžiai bendruomenės taupo dar nuo vasaros, nes šaltą žiemą tenka už šildymą pakloti ir apie 3–4 tūkst. eurų“, – pastebėjo projekto iniciatorė Seimo narė Daiva Petkevičienė.
Prilygintos verslo subjektams
Pasak jos, tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės yra prilygintos verslo subjektams, todėl už elektrą ir šildymą negali mokėti taip, kaip buitiniai vartotojai.
„Tačiau jos yra ne pelno siekiančios organizacijos, savo veiklos organizavimą bei pastatų priežiūrą finansuoja iš geranoriškai tikinčiųjų aukojamų lėšų. Ir jokių paramų šildymui bažnyčia negauna, viskas yra padengiama iš rinkliavos, kuri yra renkama sekmadieniais bendruomenės reikmėms, arba iš pavienių žmonių atnešamų aukų. Tradicinės ir valstybės pripažintos religinės bendruomenės ne tik negauna paramos, tačiau ir negali susigrąžinti mokesčių, kaip daro kitos institucijos“, – sako įstatymo pataisas parengę parlamentarai.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų liepos mėnesio.
Sprendimas sveikintinas
Smilgių Šv. Jurgio parapijos klebonas Eugenijus Staleronka atviravo, kad šildymo sąskaitos jiems tokio galvos skausmo, kaip kitur, nesukelia, mat bažnyčią šildo granulinis pečius. Už elektrą moka atskirai.
„Tačiau toks Seimo sprendimas būtų labai sveikintinas, nes susimokėti mokesčius mūsų kaimo parapijai tikrai nėra lengva. Kiek tenka pakalbėti, net ir miesto kunigai skundžiasi, jog mokesčiai – dideli, todėl toks sprendimas palengvintų mokesčių naštą“, – pasakojo jis.
Naujamiesčio Šv. apašt. Mato parapijos klebonas mgr. Saulius Kumelis paaiškino, kad jų bažnyčia – nešildoma, todėl mokesčių už šildymą jiems mokėti netenka.
„Elektros tiek daug nesunaudojame, kad būtų sunku susimokėti. Tačiau, žinoma, pritarčiau mokesčių mažinimui. Kiek žinau, tiems, kurių bažnyčios – šildomos, tai yra labai svarbus klausimas“, – dėstė klebonas.
Bažnyčia – ne įmonė
Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas mgr. Alfredas Puško patvirtino, kad elektros kaina buitiniam vartotojui ir bažnyčiai skiriasi.
„Ramygaloje sąskaitos siekia apie 300 eurų per mėnesį, nors šildymo pas mus nėra. Turiu ką palyginti, nes aptarnauju ir Truskavos bažnyčią, prie kurios yra namelis. Už bažnyčios elektrą mokame 30 cnt/kWh, o už namelio – 20 cnt/ kWh. Tad skirtumas – 10 centų, o tai – labai pasijaučia. Tai tikrai didelė problema, juk mes nesame įmonės, todėl keista, kad valstybė mus taip vertina. Labai apmaudu ir dėl to, kad nuo šių metų iš mūsų atėmė 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Per metus susidarydavo apie 1000 eurų, todėl tai irgi būdavo reikšminga pagalba parapijai. Tokiam Seimo sprendimui dėl tarifų mažinimo tikrai pritarčiau“, – kalbėjo jis.
