Panevėžio rajono savivaldybė laikosi nuomonės, kad dėl sovietinę santvarką propaguojančių gatvių pavadinimų keitimo turėtų spręsti patys gyventojai.
Prasidėjus karui Ukrainoje, kai kurios šalies savivaldybės kaip niekada vieningai suskubo vaduotis nuo sovietinės atributikos: ne tik demontuoja sovietinius paminklus, atminimo lentas, bet ir keičia gatvių pavadinimus. Kitos – kol kas neskuba, laukia, kada Seime bus patvirtintas desovietizacijos įstatymo projektas, kuriuos siekiama viešosiose erdvėse uždrausti propaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų simbolius, asmenis ar įvykius.
O Panevėžio rajono savivaldybė laikosi nuomonės, kad dėl sovietinę santvarką propaguojančių gatvių pavadinimų keitimo turėtų spręsti patys gyventojai.
Sovietinių reliktų neturi likti
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė teigė, kad šiuo metu Seime jau pateiktas desovietizacijos įstatymo projektas.
Juo remiantis numatoma ne tik nukelti sovietinius monumentus, tačiau ir atsisakyti propagandinių ženklų, pervadinti gatves.
Įstatymo projektas svarstomas komitetuose. G. Burokienė tikisi, kad sprendimas bus priimtas jau artimiausiu laiku.
G. Burokienė.
„Pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje paskatino aštresnes diskusijos ir paragino priimti sprendimus, kurių jau seniai reikėjo. Pagaliau reikia susitvarkyti ir Lietuvoje – sovietinių reliktų neturi likti. Atėjo laikas visuomenei įsisąmoninti, kad visi suprastume, koks buvo sovietinis laikotarpis, ką jis mums reiškė ir kokios pasekmės šiandien matomos.
Manau, kad gatvės turėtų būti pavadintos Lietuvai nusipelniusių ir iškilių žmonių atminimui, o taip pat ir gražiais lietuviškais žodžiais. Juk mūsų lietuvių kalba tokia daininga ir turtinga. Tad, manau, sovietmetį menančių gatvių pavadinimai netrukus bus pakeisti prasmingais lietuviškais pavadinimais“, – kalbėjo G. Burokienė.
Panevėžio rajono savivaldybė laikosi nuomonės, kad dėl sovietinę santvarką propaguojančių gatvių pavadinimų keitimo turėtų spręsti patys gyventojai.
Svarbiausia – gyventojų nuomonė
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis mano, kad visų pirma reikia atsižvelgti į tokiose gatvėse gyvenančių žmonių nuomonę.
„Norėčiau, kad iniciatyvą rodytų patys gyventojai, kurie ten gyvena. Ne mes turime primesti savo nuomonę, o žmonės. Piliečiai turi pasakyti „mums nepatinka, mes nenorim“ arba „mums patinka – nelieskit mūsų“. Nemanau, kad sprendžiant šį klausimą būtų teisinga, jeigu mes iš viršaus pradėtume diktuoti žmonėms savo sąlygas“, – kategoriškai kalbėjo meras.
Pasak P. Žagunio, nuo karo Ukrainoje pradžios į savivaldybę dar kol kas nesikreipė nė vienos sovietinę santvarką propaguojančios gatvės gyventojai. Be to, meras abejoja, ar išvis Panevėžio rajone yra tokių gatvių.
P. Žagunis.
„Rajone labai daug gatvių, sunku visas prisiminti ir žinoti, bet mano žiniomis, panašu, kad mes tokių keičiamų gatvių pavadinimų turbūt net ir neturim“, – svarstė P. Žagunis.
Sąsajų su sovietine santvarka neranda
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas teigė, kad ir jis nežino tokių gatvių pavadinimų rajone, kurios būtų susijusios su sovietine santvarka ir reikėtų jas pakeisti. Paklaustas, ar neįžvelgia sąsajų su Dembavoje esančiomis Veteranų ar Melioratorių gatvių vardais, arba Naujamiestyje esančia S. Nėries gatve, vedėjas abejoja.
„Kad būtų labai ausį rėžiantis pavadinimas, kaip, pavyzdžiui, Kolūkiečių ar Komunarų, rajone nėra, bent negirdėjau tokių. O dėl Melioratorių gatvės pavadinimo – tai profesija, Veteranų – turi daug įvairių reikšmių. S. Nėris – poetė, jei neklystu, ir moksleivių mokymosi programoje ji nėra išbraukta“, – kalbėjo vedėjas.
Panevėžio rajono savivaldybė laikosi nuomonės, kad dėl sovietinę santvarką propaguojančių gatvių pavadinimų keitimo turėtų spręsti patys gyventojai.
D. Malinauskas pateikė dar vieną pavyzdį: „Žmonės savivaldybei teikė prašymą dėl Molainių kaime esančios Gardino gatvės pakeitimo siejant su Baltarusijos teritorijoje esančiu Gardino miesto, bet iš tikrųjų Gardino gatvės pavadinimas kilo nuo ten esančio Gardino upelio. Be to, nieko blogo nematau, nes Gardino miestas – buvęs LDK miestas, tai Lietuvos miestas“.
Anot vedėjo, gatvių pavadinimų keitimas – politinis klausimas. Jeigu specialistai rastų gatvių pavadinimų, kurie tikrai apeliuotų į buvusią santvarką, pavadinimus pakeistų ir be įstatymo.
NUOMONĖ
Rusijos karo veiksmų Ukrainoje kontekste sovietinę santvarką propaguojantys elementai ir jų išbraukimas iš nepriklausomos valstybės gyvenimo tapo itin aktualiu klausimu. Gyventojai atsisveikina ne tik su dar likusia sovietų okupacija primenančiais paminklais, bet ir su gatvių pavadinimais. Tačiau Dembavoje, kur įkurtos Melioratorių ar Veteranų gatvės, gyvenanti Violeta Grigienė kviečia neskubėti – pagalvoti, įsiklausyti ir pasitarti.
V. Grigienė.
„Šių gatvių pavadinimai nėra dviprasmiški. Jie susiję ir su dabar egzistuojančia, su ilgus metus veikusia ir pagrindiniu darbdaviu buvusia darbo vieta, tai – Panevėžio melioracija, kuri įsikūrusi Melioratorių gatvėje. Pagal sovietinį modelį įmonė statydavo daugiabučius namus ir ten, kad pritrauktų darbuotojus, jaunus specialistus su šeimomis, skirdavo jiems butus. O Veteranų gatvė įkurta su intencija ir skirta žmonėms, kurie melioracijoje išdirbo labai daug metų. Aš gatvės pavadinimą suprantu ne kaip karo veteranus, o kaip darbo veteranus, kurie išdirbo visą savo gyvenimą.
Sovietmečiu dirbę žmonės rengdavo melioratorių sąskrydžius, kurie būdavo net sąjunginio lygmens, darbuotojai buvo pasodinę ąžuolyną, kad įprasmintų melioratorių darbą, kurie tikrai gerino Lietuvos žemes, pritaikydavo jas žemdirbystei. Tai viena iš neutraliausių ir net lietuviškų gatvių pavadinimų. Tad man atrodo, kad mūsų gyvenvietėje tikrai viskas gerai ir nieko keisti nevertėtų. Juo labiau kad gatvių pavadinimų keitimas, ypač vyresniems žmonėms, gali sukelti psichologinį nepasitenkinimą ar neigiamas emocijas. Deja, užeina mada ir, atrodo, ji kartais įgauna neloginį aspektą.
Manau, nereikia ieškoti dviprasmybių ir priešų ten, kur jų nėra. Buvo karai, žuvo nekalti žmonės, kariai, bet jie vis tiek buvo žmonės, likusi jų žmogiška atmintis, istorinė atmintis ir, manau, kad nereikia visko iš peties šienauti ir griauti, kaip tam internacionale – kas sena, viską išardysim, kas buvo niekas, tas bus viskuo. Nereikia šito daryti. Visur – tiek teisėje, tiek gyvenime, tiek žmogiškuose santykiuose, tiek istorinėje atmintyje reikia protingumo kriterijaus. Nereikia vadovautis užėjusia mada – viską griaunam. Nuimkim žvaigždes, dviprasmiškus karių paminklus, sovietinius atributus, bet negriaukim visko.
Aš labai linkėčiau, kad politikai, priiminėjantys įstatymus, vadovautųsi ne emocijomis, kartais tokiomis hiperbolizuotomis, o sveiku protu. Reikia išminties, supratimo, kai kam tai yra labai skausminga, tad nereikia perlenkti lazdos. Kaip sako liaudies išmintis – devynis kartus pamatuok, dešimtą – pjauk. Skuboti sprendimai niekada neduoda gerų rezultatų.
Mes išgyvenom Nepriklausomos Lietuvos laikais 32 metus. Gal tada, kai buvo Sąjūdžio laikai, kai vyko pasipriešinimas, gal būtų buvę lengviau visus sovietine, karine atributika dvelkiančius akcentus nuversti. Ar dabar žmonės mažiau lietuviški, ar patriotiški, mažiau mylintys savo šalį tapo? Išeis diktatorius iš valdžios ar pagaliau demokratinių procesų dėka bus nuverstas – ar tas vadinamasis Baltarusijos prezidentas, ar Rusijos dabartinis diktatorius. Tauta atsigaus ir eis toliau nepriklausomybės, tautinės savimonės, tautos vystymo keliu ir mes nebūsim priešai.
Vis tiek gyvensime kaimynystėje, bendrausime, tai – negali vieno įdingo žmogaus sprendimai uždėti gėdos atspaudą visai tautai. Tuo labiau kad mes daug metų tiek su Baltarusija, tiek su Ukraina gyvenom net vienos valstybės sudėtyje. Esam glaudžiai susiję, tad negalime vienu ypu visko nukirsti. Pagalvokim, įsiklausykim, apmastykim, pasitarkim su vietiniais gyventojais.“
