Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje išdega apie kelis tūkstančius hektarų pievų.
Padaryti dideli nuostoliai gamtai
2024 metais ugniagesiai Panevėžio mieste ir rajone 62 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, 13 kartų vykta gesinti degančios žolės, 2 kartus miško, miško paklotės. Už šių skaičių slypi dideli nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Žolės deginimo metu žūsta dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai bei pievose prieglobstį randantys paukščiai ir smulkūs žinduoliai.
Degė žolė, smilko šieno rulonai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kovo 6–9 dienomis ugniagesiai gelbėtojai jau 9 kartus vyko gesinti degančios žolės. Kovo 6 dieną Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, degė trys rulonai šieno ir pavieniais židiniais sausa žolė apie 100 arų plote. Tą pačią dieną degė pieva 8–10 arų plote Panevėžio seniūnijoje. Ugnis plito link dujotiekio, iki kurio buvo likę apie 200 m, o iki sodo namelio – apie 50 m. Miežiškių seniūnijoje žolė degė kovo 6, 8 ir 9 dienomis. Be to, minėtoje seniūnijoje degė ne tik pieva, bet smilko ir šeši šieno rulonai.
Kovo 8 dieną degė žolė Raguvos seniūnijoje, o kovo 9-ąją degė sausa lauko žolė Velžio seniūnijoje, Ramygalos seniūnijoje išdegė apie 30 arų miško paklotės.
Padegimai pavieniai
Miežiškių seniūnijos seniūnas Remigijus Budreika aiškino, kad apie gaisrus informacijos neturi.
„Negaliu sakyti, kad žolė deginama dažnai. Manau, kad tai pavieniai žolės deginimai. Masiškai tikrai nedegina. Labai sušilo orai, ir ūkininkai degina žolę, ražienas, bet, kaip suprantu, už tokius deginimus taikomos sankcijos. Tik klausimas, kuris ūkininkas prisipažins, kad degina pernykštę žolę“, – aiškino seniūnas.
Negirdėjo apie kilusį gaisrą
Panevėžio seniūnijos seniūnas Saulius Skrebė teigė nežinąs apie kilusį gaisrą Senamiesčio kaime.
„Negirdėjau. Tokios informacijos negavau ir į seniūniją niekas nesikreipė. Tiesa, teko bendrauti su Panevėžio rajono meru Antanu Pociumi, kuris sakė, kad jam buvo pranešta apie deginamą žolę. Tačiau su manimi niekas nebendravo ir skundų nebuvau gavęs. Žmonės žino, kad žolės deginti negalima, bet nesako ir neprisipažįsta, kad uždegė žolę“, – pasakojo S. Skrebė.
Padegimų sumažėjo
Velžio seniūnijos seniūnas Andrius Viržaitis aiškino, kad žolė rečiau deginama.
„Anksčiau būdavo dažniau padeginėjama sausa žolė. Žmonės žino, kad deginti negalima, bet pasitaiko padegimų. Tačiau perspėjimus dažniau pateikia gaisrininkai. Tai jų darbas, o ne seniūnijos. Vyksta bendruomenių susirinkimai, į juos pakviečiami ugniagesiai ir pasakoja, kaip elgtis saugiai – nedeginti žolės. Dažniau žolė deginama pavasarį“, – aiškino A. Viržaitis
Gyventojai perspėjami
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Mažuknienė aiškino, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuolat įspėja, kad žolės deginimas yra draudžiamas.
„Nuolat primename apie galimus pavojus – neretai nuo degančios žolės ugnis persimeta ir į šalia esančius pastatus. Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai“, – sakė J. Mažuknienė.
Numatytos baudos
Pasak Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, Administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda.
„Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala“, – pristatė baudų dydžius J. Mažuknienė ir teigė, 2024 metais Panevėžio rajone buvo surašyti keli protokolai, bet labai sudėtinga nustatyti padegėjus.
