13.9 C
Panevėžys
Šeštadienis, 24 rugsėjo, 2022

Panevėžio rajone likviduojamos aštuonios bendruomenės

AutoriusDOVILĖ BARVIČIŪTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
Panevėžio rajone likviduojamos aštuonios bendruomenės.

Panevėžio rajone veikia daug stiprių kaimo bendruomenių, kurios rūpinasi gyventojų gerove, skatina jų aktyvumą, organizuoja užimtumą, imasi projektų, kuriuos įgyvendinant kuriamos patrauklios viešosios erdvės kaimuose, tačiau per pastaruosius tris mėnesius rajone veiklą nutraukia arba stabdo net aštuonios bendruomenės.

Vasarą likviduotos Karsakiškio seniūnijos Aščiagalių bendruomenė, Krekenavos seniūnijoje duris uždaro net trys bendruomenės – „Žėlupė“, „Tiltas“ ir Naujarodžių gyventojų bendruomenė. Taip pat veiklą nutraukia Panevėžio seniūnijos Šilagalio kaimo bendruomenė „Pušynėlis“, Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kaimo bendruomenė, Upytės seniūnijos Vaišvilčių gyventojų bendruomenė bei Velžio seniūnijos gyventojų bendruomenė „Naujasis Velžys“.

Jubiliejaus nusprendė nebelaukti

Kitąmet dvidešimtmetį turėjusi švęsti Krekenavos bendruomenė „Tiltas“ jubiliejaus nebesulaukė. Pasak bendruomenės „Tiltas“ buvusios pirmininkės Sigitos Rudienės, ji dar prieš metus nusprendė palikti visuomenines pareigas, o naujo kandidato neatsirado, todėl birželio 15 dieną bendruomenė buvo likviduota.

Paklausta, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas pasitraukti iš pirmininkės pareigų, S. Rudienė atviravo: „Čia dirbu beveik dvidešimt metų. Nebeturėjau asmeninio gyvenimo. Vienu metu dirbau ir tiesioginį, ir visuomeninį darbą. Su bendruomene įgyvendinom daug įvairių projektų, reikėjo visur atstovėti. Tik žiūrėdavau į kalendorių, kaip visur viską suspėti, kuriems darbams ar įvykiams skirti pirmenybę, dažnai turėdavau rinktis į kurią vietą lėkti. Pavargau. Tą gali suprasti tik tas, kuris yra dirbęs tokį darbą.“

Šalia to S. Rudienė globojo visas Krekenavos seniūnijos bendruomenes, rūpinosi, kad visas pasiektų reikiama ir svarbi informacija. Be visuomeninės veiklos, S. Rudienė turi ir tiesioginį darbą. Ji – Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja.

„Dabar galėsiu kiek lengviau atsikvėpti. Turiu pomėgį kepti duoną. Kai ją kepu, būnu su savo mintimis, atsijungiu nuo kitų veiklų, nereikalingų minčių. Turiu kelis sodus, ten irgi save realizuoju, gera pabūti kitoje aplinkoje. Žinoma, niekada nebūsiu abejinga, neatsiriboju nuo bendruomeninio gyvenimo. Jei reikės, patarsiu, padėsiu, išsakysiu savo nuomonę, kur ir ką galima padaryti geriau“, – kalbėjo S. Rudienė.

Panevėžio rajone likviduojamos aštuonios bendruomenės.

Bendruomenės palikimas

Iniciatyvios S. Rudienės pastangomis Krekenavoje suremontuoti bendruomenės namai, kur vyko įvairios edukacijos, užsiėmimai. Bendruomenė ypač daug prisidėjo, prie Krekenavos miestelio herbo kūrimo. Nevėžio pakrantėje įkūrė pliažą, kuriame lankosi ne tik vietos gyventojai, bet ir svečiai iš miesto, dviračiais keliaujantys turistai, mat čia įrengta jauki poilsiavietė: sūpynės vaikams, suoliukai, persirengimo kabinos, lauko šašlykinės. Bendruomenė kartu su jaunimo iniciatyvine grupe įgyvendino projektą „Aplink ašį“ – Krekenavoje buvo atidaryta pirmoji Panevėžio rajone riedučių-riedlenčių aikštelė. Bendruomenė taip pat dalyvaudavo kasmetiniuose rajono bendruomenių sąskrydžiuose, daug prisidėdavo prie įvairių rajone ar pačioje Krekenavoje organizuojamų renginių.

Per mažai narių

Šią vasarą veiklą nutraukė ir Panevėžio seniūnijos Šilagalio kaimo bendruomenė „Pušynėlis“. Jos pirmininkė Nijolė Brogienė sako, kad bendruomenę pastaruoju metu vienijo vos aštuoniolika narių, o pati bendruomenė nevykdo jokios visuomeninės veiklos, nesurenkamas ir nario mokestis.

„Bendruomenėje per mažai narių, kad galėtume vykdyti bent kažkokius projektus. Gavome pasiūlymą jungtis prie „Šilagalio“ bendruomenės. Turbūt taip ir padarysime, neturime kitos išeities“, – teigė N. Brogienė.

Be to, pirmininkė neslepia, kad ir su pačiais gyventojais susitarti sunku. Jie pensinio amžiaus, o jaunimo, kuris norėtų aktyviai veikti – nėra.

Panevėžio rajone likviduojamos aštuonios bendruomenės.

„Būna renginiai, kviečiu vieną, kitą, bet girdžiu tą patį – aš su lazdele, vienam koją, kitam nugarą skauda, tiesiog nėra kam važiuoti, būti, dalyvauti. Žmonės seni, jiems aktualu tik bažnyčia ir daktarai, ne tas kontingentas, ne tas kolektyvas. O jaunimas pakėlė sparnus, butai tušti stovi kaip vaiduokliai, nauji gyventojai čia neatsikrausto. Per visus pirmininkavimo metus nesulaukiau žmonių palaikymo, visi sukasi savuose interesuose, užtat nykom, nykom ir sunykom“, – kalbėjo B. Brogienė.

Dabar viskas kitaip

Upytės seniūnijos Vaišvilčių gyventojų bendruomenės pirmininkė Laimutė Sčesnulevičienė „Tėvynei“ teigė, kad apie bendruomenės likvidavimą sužinojo gavusi žinutę iš Registrų centro, tačiau dėl to nė kiek nenustebo.

„Pastaruoju metu nevykdėm jokių projektų, negavom lėšų ir iš Rajono savivaldybės. Bendruomenės likvidavimas manęs nenustebino, taip ir turėjo būti“, – sakė pirmininkė.

Pasak 62-ejų metų L. Sčesnulevičienės, dirbti bendruomenės pirmininke ji jau nebegali, nebeleidžia sveikata, o vietoj jos dirbti niekas nenori.

„Noriu, kad mano vietą užimtų jaunesni, bet niekas neateina, matyt, visi pavargo. O darbo čia daug. Reikia ir pinigus rinkti, ir renginius, ir įvairias veiklas organizuoti. Jaunimas šeimas sukūrė, jiems nebėra kada dėl bendruomenės dirbti. Jie sako – jau viską turim, nieko mums nebereikia, arba nori, kad už juos padarytų“, – tvirtino L. Sčesnulevičienė.

Nuo 2013 metų bendruomenei pirmininkaujanti moteris pasakojo, kad pradžioje buvo organizuojamos Joninių, rudens šventės, įvairios talkos.

„Savomis rankomis pastatėm aikštelę, pavėsinę. Susiradom rėmėjus, kurie daug padėjo. Turėdavom daug veiklų, bet dabar viskas kitaip“, – teigė L. Sčesnulevičienė.

O. Baltramiejūnienė.

Aiškinsis priežastis

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungosa vadovė Odeta Baltramiejūnienė sako, kad vienos bendruomenės veiklą nutraukia savo noru, kitos vykdė veiklą iki dabar, bet nesusitvarkė dokumentų ir gavo sprendimus apie likvidavimą.

„Metų pradžioje dešimt bendruomenių gavo pranešimus apie organizacijos likvidavimą, nes jo nebuvo pateikusios finansinės ataskaitos Registrų centrui. Iš jų dvi –Ramygalos miesto-Garuckų kaimo bei Miežiškių seniūnijos Nevėžio bendruomenės dokumentus susitvarkė. O aštuonios bendruomenės gavo pranešimus apie sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Tai reiškia, kad jų veikla yra sustabdyta. Per metus jie gali kreiptis į teismą, kad anuliuotų Registrų centro sprendimą apie jų likvidavimą“, – paaiškino O. Baltramiejūnienė.

Dėl kokių priežasčių bendruomenės nepateikė finansinės ataskaitos, Bendruomenių sąjungos vadovė tiksliai pasakyti negalėjo, tik spėliojo:

„Tikriausiai bendruomenių lyderiai yra išsekę, pavargę, galbūt pritrūko pagalbos iš pačios bendruomenės, ar yra palikti vieni. Kiek man žinoma, pačiam pasidaryti balansą, pateikti finansinę ataskaitą labai sunku, kitą kartą tikrai reikia tam tikrų gebėjimų. O kaip žinia, viskas atliekama nemokamai, savanoriškais pagrindais. Pirmininkas neturi iš ko sumokėti buhalteriui, kad jis atliktų balansą ir jį pateiktų Registrų centrui. Deja, yra ir tokių bendruomenių, kurios veiklos tiesiog niekada ir nevykdė, – sakė O. Baltramiejūnienė ir tęsė: – Man pačiai įdomu, ką bendruomenės galvoja. Jos į mane nesikreipė, jokio pranešimo neįteikė, kad yra likviduojamos, likviduotos, ar planuoja tęsti veiklą, ar ne. Reikės susitikti ir apie tai pasikalbėti, nes jos yra sąjungos narės.“

O. Baltramiejūnienė viliasi, kad bendruomenės dar susiims, susitvarkys ir kreipsis į teismą, kad būtų panaikintas toks sprendimas.

„O jeigu situacija yra tikrai beviltiška ir nebėra noro tą daryti, tai tiesiog susikurs kažkas kitas. Tuščia vieta niekada nebūna tuščia, galbūt toje vietoje įsikurs naujos bendruomenės. Linkiu, kad kurtųsi stiprios, darnios arba atsikurtų bendruomenės, kurios norėtų savo kraštui tik gero“, – kalbėjo Bendruomenių sąjungos vadovė.

Panevėžio rajone likviduojamos aštuonios bendruomenės.

Bendruomėns svarbios kiekvienam kaimui

Mažėjantis bendruomenių skaičius Panevėžio rajone, anot O. Baltramiejūnienės, būtų skausmingas.

„Bendruomenės vienija tos gyvenamosios vietovės žmones ir, jeigu nebeliks bendruomenės, tai reiškia nebus rašomi projektai, nebebus pritraukiamos lėšos, nebebus organizuojamos tradicinės šventės. Aišku, tą daro ir kultūra. Būna, kad kitą kartą bendruomenėms yra užkrauta našta rūpintis ir švietimu, ir kultūra, ir tvarkyti viešąsias erdves. Kuo didesnis, kuo turtingesnis miestelis, tai yra turi kultūros centrą, mokyklą, seniūnijos centrą, ten bendruomenės yra silpnesnės, tiesiog nėra poreikio bendruomenei dėl to, kad žmonės randa kur patenkinti savo poreikius. Pavyzdžiui, jeigu yra gyvenvietė, kurioje nėra mokyklos, kultūros namų, tai ten žmonės buriasi į vieną ratą tam, kad patenkintų savo poreikius. Jie nori organizuoti neformalųjį švietimą, išvykas savo žmonėms, nori, kad į jų kaimą atvažiuoti spektaklis, ir jie tai daro per bendruomenes. O bendruomenės visiems kaimams yra svarbios“, – mintis dėstė O. Baltramiejūnienė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo kontrolierė Panevėžio rajono savivaldybės patalpose priims gyventojus

confident-noyce

Upytėje ir Dembavoje – nauji Muzikos mokyklos skyriai

confident-noyce

Panevėžio rajono medicinos įstaigų reforma dar nepalietė

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau