Panevėžio rajone esančių tvenkinių pakrantės virsta sąvartynais

Panevėžio rajone esančių tvenkinių pakrantės virsta sąvartynais

Raimonda MIKUČIONYTĖ / Rimvydo ANČEREVIČIAUS nuotr.

Molainių kaimo gyventojai piktinasi, jog nemažas kiekis senų padangų atsirado ant kaime esančio tvenkinio kranto.

Per metus Lietuvoje nesutvarkoma per 15 tūkst. tonų senų padangų, tūkstančiai jų atsiduria prie pastatų, konteinerių, pakelėse ar miškuose ir teršia aplinką. Ypač jų padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką, nes nemažai vairuotojų ir surinkėjų senų padangų atsikrato atokiuose gamtos kampeliuose.

Užteršė tvenkinio pakrantes

BIC

Į „Tėvynę“ paskambino Molainių kaimo gyventojai ir pasakojo, kad nemažas kiekis senų padangų atsirado ant kaime esančio tvenkinio kranto.

„Jos užteršė nemažą dalį gražaus tvenkinio kranto. Sunku pasakyti, kas galėjo tokį kiekį padangų išmesti prie tvenkinio. Tai negali būti vieno žmogaus darbas. Juk paprastai asmuo keičia vieno automobilio padangas. Manome, kad taip padangomis galėjo atsikratyti koks nors servisas arba asmenys, teikiantys dėvėtų padangų surinkimo paslaugas“, – mano Molainių kaimo gyventojas.

Jis stebisi ir nesupranta, kodėl taip elgiasi žmonės: „Juk yra specialios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, į kurias galima pristatyti senas padangas. Gražios tvenkinio pakrantės necivilizuotų žmonių dėka virsta sąvartynu.“

Sutriko surinkimas

Po ekologine nelaime virtusio padangų perdirbimo gamyklos Alytuje gaisro pernai rudenį senų padangų sandėliavimo klausimas tapo aštrus visoje šalyje. Padangas perdirbančios kelios šalies įmonės pristabdė veiklą.

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) net buvo išplatinęs pranešimą, kad sutriko didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių darbas – laikinai buvo stabdomas naudotų padangų atliekų priėmimas Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio ir Panevėžio aikštelėse.

Panevėžyje yra dvi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – Senamiesčio g. 114B ir Savitiškio g. 8.

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro vadovas G. Ulys tvirtino, kad didelių gabaritų aikštelės dirba normaliai ir jose galima laikyti iki 28 tonų naudotų padangų.

Turi sutartis

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Gintautas Ulys „Tėvynei“ tvirtino, kad abi didelių gabaritų aikštelės dirba normaliai ir jose galima laikyti iki 28 tonų naudotų padangų.

„Tačiau ne visi žmonės linkę tvarkingai susitvarkyti su naudotomis padangomis bei jas palikti, kur priklauso. Manau, kad taip – ne tam skirtose vietose – padangomis atsikrato pavieniai žmonės. Autoservisai įpareigoti surinkti ir atiduoti naudotas padangas tvarkytojams. Jie surenka ir dėvėtas padangas perduoda perdirbėjams“, – aiškino G. Ulys ir informavo, kad PRATC turi sutartį su organizacijomis, kurios išveža senas padangas perdirbimui.

Siūlo sistemą

Bendrovės „Švaros komanda“ vadovas Alfredas Vitkus prisipažino, kad jau nespėja kuopti paežerių, paupių nuo ne vietoje išmestų naudotų padangų.

„Kone kiekvieną savaitę tenka tvarkyti žmonių, nemėgstančių civilizuotai tvarkyti atliekų, padarinius. Teks apsilankyti ir Molainių kaime. Sutvarkysime naudotas padangas ir išvešime jas bei priduosime firmai „Ekobazė“, – aiškino A. Vitkus.

Lyg ir juokaudamas jis pasiūlė racionalią išeitį:

„Galėtų sugalvoti tokią sistemą, kokia yra su plastiko buteliais. Įsteigtų supirkimo punktus ir ne vietoje išmestų senų padangų neliktų. Būtų išvalytos visos pamiškės, upių pakrantės.“

Teršia miškus

Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas teigė, kad senų padangų žmonės nemažai palieka Panevėžio regiono miškuose.

„Tai labai skaudi problema. Žmonės nemoka civilizuotai tvarkytis su senomis padangomis. Jie pakeičia automobilio padangas ir veža ne į jų surinkimo aikšteles, bet veža į mišką. Miškininkai stengiasi tvarkyti miškus ir valo nuo dėvėtų padangų savo lėšomis. Pernai iš miško surinkome apie 16 tonų senų padangų. Manau, kad ir šių metų pavasarį iš miškų išvešime panašų kiekį naudotų padangų“, – aiškino G. Bronušas.

Jis tvirtino, kad senų padangų šeimininkus susekti sudėtinga:

„Daug lengviau susekti atsikratančių buitinėmis ir statybinėmis atliekomis. Tokius asmenis, kurie miškuose atsikrato atliekomis, galima identifikuoti. Atrandi tarp šiukšlių sąsiuvinius su pavardėmis arba sąskaitas-faktūras.“

Atliekos

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o patekusios į gamtą suyra tik per 120–140 metų.

Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti.

Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Be padangų, autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti automobilinių atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.

 

AIK

Kraujo labaratorija

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

3 KOMENTARAI

  1. O jus patys ponai kada nors vezete i aikstele ?? Reikia kruvos dokumentu, pakisi savo duomenis, atlaikai priemejo issikalinejima.. Uztai ir meta i pamiskes.. Gal geriau zmogus BE KLAUSIMU jas paliktu kokiame konteineryje nei tvenkinio dugne…

  2. Tai ne vien padangos metosi prie ezeriuko. Dalbajobai atvaziuoja romantiskai pasedeti, o kavos puodeli vienkartini ar dezute nuo kebabo meta pro langa ir isvaziuoja. Biski smegeneliu jaunimeliui truksta dar….

  3. Tokius pagavus. Viesuju darbu koki menesi pakelese ar prie
    ezeru siuksles rinkti neatlygintinai.ir pamatytu koks kiekis siuksliu yra per tokius siukslintojus ir svariau vusur butu .manau pasimokytu.i kas turi pinigu bauda susimoka ir toliau siukslina.o bausti reikia nepriklausomai kas tu paprastas pilietis verslininkas ar seimo narys. Tada tvarka bus

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.