19.7 C
Panevėžys
Antradienis, 28 birželio, 2022

Panevėžio rajone esančios valstybės saugomos Nevėžninkų koplyčios netrukus teks ieškoti šiukšlėse

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, LRT
Panevėžio rajono Nevėžninkų koplyčia turi statusą – valstybės saugomas objektas, bet šis pastatas taip pat įtrauktas ir į neprižiūrimų kultūros objektų sąrašą.

Panevėžio rajono Nevėžninkų koplyčia turi statusą – valstybės saugomas objektas, bet šis pastatas taip pat įtrauktas ir į neprižiūrimų kultūros objektų sąrašą.

Nieko keisto, kad šis XIX a. antroje pusėje statytas statinys yra neprižiūrimų objektų sąraše – buvusi mauzoliejinė koplyčia tiesiog skęsta šiukšlėse. Aplink mūrinio statinio griuvėsius priversta nenaudojamų padangų ir automobilių dalių liekanų.

Žinia nenustebino

Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Skirmantas Vertelka, išgirdęs apie atliekomis užverstą Nevėžninkų koplyčią, atsiduso ir teigė, kad ši žinia jo nenustebino.

„Bėda ta, kad koplyčia turi savininką. Ją dar 2017 metais įsigijo Jonavos rajone esanti UAB „Sapropel organics“. Šita problema yra žinoma ir ji tęsiasi nuo 2021 metų rudens. Buvome ten nuvykę ir užfiksavome krūvas atliekų. Informacija buvo atiduota Aplinkos apsaugos departamentui, kad įvertintų taršos poveikį aplinkai. Tačiau koplyčios ir nemažo žemės sklypo savininkai kreipėsi į policiją, kad atliktų tyrimą ir nustatytų teršėjus. Beje, ten yra ne tik koplyčia, bet žemės sklype yra ir neveikiančios kapinės, kurios taipogi nukentėjo“, – aiškino situaciją S. Vertelka ir teigė, kad negali imtis griežtų priemonių – teritorija priklauso privačiam asmeniui.

S. Vertelka.

Pažado neištesėjo

Pasak rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto, objekto savininkai žadėjo sutvarkyti aplinką ir išvežti atliekas.

„Nepavyko pažado ištesėti. Be to, neaišku, kaip pavyko privatizuoti valstybės saugomą objektą Nevėžninkų koplyčią ir neveikiančias kapines. Akivaizdu, kad įsigytas žemės sklypas sutampa su valstybės saugomu kultūros paveldu, nes objektui yra nustatyta apsaugos zona. Manau, kad aplinką teršia asmenys, kurie ardo automobilius detalėms. Jie ir atsikrato nereikalingomis atliekomis“, – svarstė S. Vertelka ir mano, kad, jeigu objekto savininkams nepatinka teršiamas jiems priklausantis turtas, turėtų įrengti vaizdo kameras – būtų lengviau nustatyti teršėjus.

Panevėžio rajono Nevėžninkų koplyčia turi statusą – valstybės saugomas objektas, bet šis pastatas taip pat įtrauktas ir į neprižiūrimų kultūros objektų sąrašą.

Rašys raštus

Panevėžio rajono savivaldybės specialistas naujienų portalui JP aiškino, kad teks ir šiais metais imtis priemonių, kurios galbūt padės sustabdyti teršėjus.

„Vėl rašysime raštus ir siųsime Aplinkos apsaugos ir Kultūros paveldo departamentams (KPD), kad atkreiptų dėmesį į apterštą Nevėžninkų koplyčią ir aplinką. Mano galva, KPD galėtų duoti nurodymą, kad reikia saugoti valstybės saugomą objektą. Tačiau turto savininkas elgiasi įdomiai, jis perdavė medžiagą policijai, kad pareigūnai ieškotų teršėjų. Taip ir sukamės ratu: mes skundžiame savininką, o savininkas skundžiasi policijai“, – karčiai šypsosi S. Vertelka.

Panevėžio rajono Nevėžninkų koplyčia turi statusą – valstybės saugomas objektas, bet šis pastatas taip pat įtrauktas ir į neprižiūrimų kultūros objektų sąrašą.

Dirbti drauge

KPD Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis teigė, kad apie problematišką situaciją Nevėžninkų koplyčios teritorijoje girdėjęs.

„Žinome jūsų paminėtą situaciją. Blogiausia, kad sprendžiame dar kitą problemą, kuri nesusijusi su tarša teritorijoje. Tai susiję su žemės sklypo, kuriame yra Nevėžninkų koplyčia, perpardavimu. Asmuo, kuriam priklausė objektas, pardavė kitam ir pardavimo nesuderino su paveldosaugininkais. Aiškinamės teisinius dalykus, nes pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus nebuvo galima perparduoti valstybės saugomo objekto. Kita vertus, dėl gamtos teršimo aiškintis turi aplinkosaugininkai. Turime dirbti drauge: paveldosauga – mūsų problema, gamtos tarša – aplinkosaugos. Įvertinus visus pažeidimus, tikėtina, kad galima bus taikyti dvigubas baudas nuo abiejų instancijų“, – teigė A. Giraitis.

Panevėžio rajono Nevėžninkų koplyčia turi statusą – valstybės saugomas objektas, bet šis pastatas taip pat įtrauktas ir į neprižiūrimų kultūros objektų sąrašą.

Policija tyrimo nevykdė

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė paaiškino, kad apie užterštą teritoriją atliekomis prie Nevėžninkų koplyčios gauta buvo pernai spalio 18 dieną.

„Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai tuomet atliko patikrinimą ir nustatyta, kam tuomet priklausė žemės sklypas, bet pažeidėjo, neteisėtai atsikračiusio atliekomis, nustatyti nepavyko. Vadovaujantis teisiniu reglamentu žemės sklypo savininko buvo paprašyta informuoti, kokių priemonių imsis atliekoms sutvarkyti. Užteršto sklypo savininkas informavo, kad 2021 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, o tyrimą atlikti pavesta policijos pareigūnams“, – pasakojo I. Jakupkaitė ir teigė, kad šiemet sausio mėnesį gavo atsakymą iš žemės sklypo savininko, esą policija tyrimo nevykdo, nes dėl  gamtinių sąlygų nenustatytas aplinkos užteršimas pavojingomis atliekomis.

I. Jakupkaitė.

Pasikeitė savininkai

Pasak Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės, žemės sklypo savininkui kovo mėnesį surašytas privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekomis užterštą teritoriją.

„Nurodyta atliekas perduoti atliekų tvarkytojams ir pateikti atliekų sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus. Tačiau per tą laiką, per kurį turėtą įvykdyti nurodymus, sklypas buvo parduotas kitam juridiniam asmeniui. Jam irgi buvo įteiktas nurodymas sutvarkyti atliekas. Jeigu žemės sklypas per nustatytą laiką nebus išvalytas nuo atliekų, kreipsimės į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti nurodymą. Taip pat skiriama 600–1400 eurų ekonominė sankcija“, – paaiškino I. Jakupkaitė.

Istorija

 

Nevėžninkų koplyčia – buvusi mauzoliejinė koplyčia, stovinti Nevėžninkų kaime, Panevėžio rajone. Griūvanti ir nuniokota koplyčia stūkso atokioje vietovėje, pusketvirto kilometro į šiaurės rytus nuo Naujamiesčio, priešingame Nevėžio krante, šalia Panevėžio miesto vandens valymo įrengimų teritorijos. XIX a. antroje pusėje statyta skaldytų akmenų mūro koplyčia nuo 1993 metų pripažinta istorijos paveldo objektu ir yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

 

Koplyčia pastatyta netoli Nevėžio, veikiausiai ant dirbtinai supilto pylimo, kad nebūtų užliejama per potvynius. Išorinių sienų (akmens ir plytų) storis yra maždaug 1,2 m. Akmens mūras iki šiol stovi kaip stovėjęs, tačiau raudonos plytos pradėjusios byrėti. Stogo – nebėra, sienų dekoracijų – taip pat. Balkonėlyje virš pagrindinio įėjimo buvo altorius su Aušros Vartų Marijos atvaizdu. Už jų stovėjo vargonai, sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metais. Pagrindinėse patalpose tilpdavo apie 300 žmonių.

 

Buvusioje kriptoje dvarininkų palaikų jau nebėra. Juos prieš 10–15 metų giminaičiai iškėlė į Naujamiestį.

 


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėto sąvartyno Lazdijų rajone

confident-noyce

2024 metais maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas gyventojams taps privaloma pareiga

confident-noyce

Tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ surinkta tonos šiukšlių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau