Žinome, kad šunys – geriausi žmonių draugai. Tačiau dažnai jie gali būti ne tik draugai, bet ir puikūs pagalbininkai. Jie gali ne tik atnešti kokį nors daiktą šeimininkui, bet ir padėti išgelbėti gyvybę ar surasti narkotikų siuntą. Būtent tą moka kinologų šunys. Panevėžyje tokių – keturi. Lygiai tiek pat ir pareigūnų kinologų, tad kiekvienas iš jų dresuoja po vieną šunį. Visi jie – vokiečių aviganiai.
Stebimi fiziniai ir įgimti duomenys
Arūnas Petraitis kinologu dirba jau 13 metų ir šiuo metu augina ir dresuoja keturmetį Bidžo. Paklaustas, kaip tarnybai yra atrenkami šunys, jis teigė, kad stebimi jų fiziniai ir įgimti duomenys. „Atrandame maždaug tinkamą šuniuką, patikriname fizinius duomenis, tada žiūrime įgimtas savybes. Taip pat jis turi neturėti baimių, būti užsispyręs, mokėti dirbti kompanijoje“, – pasakojo kinologas.
Pasak A. Petraičio, pasitaiko, kad treniruojamas šuo pasirodo visai netinkamas tarnybai. „Tuomet būna, kad kai kurie pareigūnai juos pasiima pas save arba grąžiname savininkui, nes įprastai pasirašome sutartis su veislynais“, – apie situacijas pasakojo pareigūnas.
Kiekvienas tarnaujantis šuo gyvena su savo šeimininku jo namuose. „Tarnybos metu jie būna kartu su mumis voljeruose arba treniruočių vietose. Komisariate nėra sąlygų nuolat laikyti šunis, todėl jie gyvena su mumis.“
Dresuojama nuo pirmųjų dienų
Dresūra prasideda nuo pat pirmųjų dienų, kai tik šuniukas patenka į pareigūnų rankas. Pasak kinologų, vyrauja mitas, kad šunį reikia dresuoti nuo šešių mėnesių, nors iš tiesų darbuotis reikia pradėti iš karto. Pirmosios pamokos pačios svarbiausios, nes jų metu galima suprasti, ar šuo tiks tarnybai ar ne.
„Pati pagrindinė ir pirmoji pamoka – išmokyti šunį atsiliepti į savo vardą. Nors dažnai šeimininkai mano, kad jų šuo žino savo vardą, deja, taip nėra. Retas šuo jį žino. Taip pat mokiname ateiti prie šeimininko, sekioti šeimininką, atlikti reikalus lauke ir panašiai“, – pasakojo A. Petraitis.
„Kaip jachtą pavadinsi, taip ji ir plauks“
Paklaustas, kaip šunims išrenkami vardai, kinologas teigė, kad nors įprastai šunys su dokumentais jau turi vardus pase, vis dėlto pareigūnai jiems duoda kitus vardus.
„Štai manojo šuns pase įrašytas vardas Ivan Saulės Vilkas. Tačiau aš jį vadinu Bidžo. Yra posakis „Kaip jachtą pavadinti, taip ji ir plauks“ – su šunimis lygiai taip pat. Kaip tu jį pavadinsi, toks jis ir bus. Prieš tai turėjau tarnybinį šunį Vėtrą. Tai ji devynerius metus ir buvo tikra vėtra. Dabar Bidžo – iš gruzinų kalbos išvertus yra draugas, tai jis ir yra mano geriausias draugas. Turėjome šunis Grantą ir Kingą, tai jie taip ir elgėsi – vienas išdidus, kitas karališkas“, – pasakojo A. Petraitis, kuris, be tarnybinio šuns, namuose augina dar du bavarų pėdsekius.
Kiekvienas šuo įgyja specialybę
Treniruotės, pasak kinologo, vyksta visą šuns gyvenimą. „Žinoma, yra numatyta ir speciali kinologų programa. Pradžioje, kai įsigyjame šuniuką, organizuojame jaunų šuniukų mokymus. Jie vyksta keletą mėnesių. Tai įvadiniai mokymai, kuriuos mes lyginame su pradine mokinukų klase“, – juokėsi pareigūnas.
Po šių įvadinių mokymų šuo turi išeiti dešimties mėnesių pagrindinio rengimo programą. Tai – paklusnumas, pėdsekystė, žmonių paieška, apsaugos funkcijos. „Štai apsaugos funkcijos ir yra tai, ką galėjote matyti per „Karaliaus kirčio 2020“ pratybas tariamų riaušių šalia „Cido“ arenos metu. Nors atrodo, kad visi šunys moka kąsti, taip iš tiesų nėra. Jie kandžiojasi, bet nekanda“, – dėstė A. Petraitis.
Kiekvienas šuo baigia bazinį mokymą. Pagal kinologą, tai – lyg baigti vidurinę mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Tačiau vėliau šunys specializuojasi tam tikrose srityse – įgyja specialybę. „Lietuvoje yra šios sritys: narkotikų paieška, lavonų paieška ir sprogmenų paieška. Panevėžyje mes turime lavonų ir narkotikų paieškos šunis. Sprogmenų paieška užsiima „Aras“, – pasakojo A. Petraitis.
Pasak pareigūno, Bidžo specializuojasi negyvų kūnų paieškoje. „Su juo dar neteko ieškoti lavonų, tačiau štai su Vėtra ieškojome jų daug ir daug radome“, – atviravo jis.
Šunys nedirba – jie žaidžia
„Treniruotės vyksta visur. Šuo turi matyti daug paveikslų, tad ir susipažinti turi su daug įvairių lokacijų. Visas komandas turi mokėti atlikti visur. Nes dažnai būna, jog šunys, kurie buvo mokinami komandų vienoje vietoje, pavyzdžiui, namuose, atėję į kitą erdvę nebežino, ką daryti, nebemoka komandų. Todėl tą pačią komandą tenka mokyti kelis šimtus kartų, skirtingose vietose ir erdvėse: tiek rūsyje, tiek ant stogo, ant įvairių paviršių dangų, pavyzdžiui, slidžios dangos, smėlio, asfalto ir t. t. Taip pat šuo turi susidurti su triukšmu ir įvairiomis šviesomis. Jei pamatome, kad šuo kažko bijo, vengia, tenka kelias dienas ten treniruoti šunį, kol pripranta, nebebijo. Jei matome, kad šuo vaiko katę, ieškome vietų, kur yra daug kačių, kad išmoktų į jas nekreipti dėmesio“, – pasakojo kinologas A. Petraitis.
Taip pat kinologas atviravo, kad šunys nedirba – jie visą laiką žaidžia. Tai reiškia, kad ieškodami narkotikų ar negyvų kūnų, jie nuolat galvoja, kad ieško žaislo. Jei tai būtų darbas – jiems greitai nusibostų. „Iš pradžių mokiname šunį ieškoti kamuoliuko. Kai jis išmoksta ieškoti, šalia kamuoliuko dedame supuvusios mėsos gabaliuką. Na, o ateina laikas, kuomet kamuoliuko nebelieka, ir slepiamas tik mėsos gabaliukas. Štai taip vyksta lavonų paieškos mokymai“, – sakė jis.
Svarbiausios dresūros taisyklės
Paklaustas, ką turėtų žinoti kiekvienas šuns šeimininkas, kinologas teigė, kad pirma ir svarbiausia taisyklė – šuns negalima sužmoginti. „Tai didžiausia klaida. Šuns sužmoginimas reiškia, kad ne šuo tarnauja žmogui, o žmogus – šuniui. Negalima iš šuns padaryti žaislo“, – sakė pareigūnas.
Na, o paklaustas apie bausmes, A. Petraitis tvirtino, jog jokiu būdu negalima smurtauti prieš šunį. „Jei šuo neklauso, reikia kažką atimti, pavyzdžiui, su juo nežaisti dešimt minučių, uždaryti voljere ir t. t. Tai geriausia bausmė, kuri leidžia šuniui suprasti“, – sakė kinologas.