Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, naujienų portale JP, rubrikoje „Rinkimai 2020“, toliau publikuojame karščiausias parlamento rinkimų naujienas, įvairią svarbią ir aktualią informaciją.
JP skaitytojai gali dalyvauti virtualiuose Seimo rinkimuose: atiduoti savo balsą už Panevėžio regione kandidatuojantį politiką. Kiekvieną savaitę galima balsuoti už Aukštaitijos, Panevėžio vakarinės ir Nevėžio rinkimų apygardų kandidatus.
Šią savaitę galima balsuoti už Panevėžio Nevėžio rinkimų apygardos kandidatus. Savo valią galite išreikšti čia.
Be to, naujienų portalas JP toliau tęsia išskirtinį interviu su estų fenotipologu Marku Lučinu, kuris pagal visų trijų Panevėžio rinkiminių apygardų kandidatų į Seimą nuotraukas apibūdina šių asmenybių ypatumus ir bando įžvelgti jų galimybes rinkimuose.
Šiandienos publikacijoje – Panevėžio Nevėžio apygardos vienmandatininkai ir jų galimybės.
Remtis geriausiais pavyzdžiais
Šįsyk pokalbį M. Lučinas pradėjo nuo apibendrinimo, ko reikia nedidelėms šalims ir kas turi ateiti į Seimą:
„Pagrindas turi būti ekonomika, bet ekonomika turi būti ne tokia, kokia yra didžiosiose šalyse Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje. Mūsuose ekonomika privalo būti stipresnė – neturime tiek atsargų, resursų, kokius turi didžiosios šalys. Todėl negalime žaisti lygiosiomis. Būtina suprasti, jog mažaūgiai ir aukštaūgiai negali kovoti kaip lygūs. Todėl mažaūgis turi būti pasiruošęs visapusiškai – žinoti viską. Tuomet turės šansų priešintis aukštaūgiui ir kovoti bei netgi iškovoti pergalę. Todėl esu už tai, kad eitume ne tuo keliu, kuriuo eina visa Europa, bet žygiuotume greičiau ir toliau už kitas šalis. Kad imtume visus geriausius pasaulio pavyzdžius. Todėl reikalingi tokie vadovai, kurie vestų į priekį, o ne tokie, kurie ateis, susės parlamente, gaus algas ir iš tribūnos pasakos visokius nebūtus bei juokingus dalykus.“
Geras žmogus
Valdemaras Jakštas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
Liberalai, jeigu jis tikrai yra liberalas, yra už laisvę, už pasirinkimą. Vakarų šalyse liberalizmas – kai vieno žmogaus interesai statomi pirmoje vietoje, o visuomenės – į antrą planą. Šiuo metu, kai yra krizė, negalima į pirmą vietą statyti asmeninių interesų. Tuomet mūsų populiacija neišgyvens.
Todėl, jeigu Valdemaras tikrai liberalas, nors pagal genetinius duomenis jis labiau panašus į korektišką konservatorių, todėl negali organizuotai vesti šalies į priekį. Tai kitokio charakterio žmogus. Tačiau turi labai gerus intelektualius duomenis. Labai protingai ir įžvalgiai mato kai kuriuos dalykus, mąsto labai konkrečiai ir subtiliai. Jis neagresyvus ir priima sprendimus ne jėga, bet protu. Šie jo duomenys labai geri.
Jį vertėtų paskirti vadovauti konservatyvesnei sričiai – žemės ūkiui, sveikatos apsaugai. Bet ten, kur reikia būti labai inovatyviam ir netgi įžūliam, jis nesusitvarkys. Tai labai geras žmogus, bet būti parlamentaru – netinka. Nors dažniausiai žmonės balsuoja už gerus žmones. Bet geras žmogus – tai ne profesija. Beje, Valdemaras labai tiktų Šiaurės šalių – Norvegijos, Suomijos, Švedijos – parlamentui. Tos šalys pasiekusios gerovę ir nereikia judėti į priekį, bet galima ramiai miegoti ant laurų ir saugoti pasiekimus.
Gera padėjėja
Simona Krupeckaitė (Lietuvos socialdemokratų partija)
Simonos genetika – labai įdomi. Iš vienos pusės ji gali būti inovatyvi, iš kitos pusės – neagresyvi. Todėl jai teks dirbti protu. Kad ji sportininkė, tai labai gerai. Pagal savo genetiką ji mato smulkmenas, todėl pastebės mažiausius netikslumus. Intelektualūs duomenys – geri, bet ne genialūs.
Praktiniam darbui, turint išvystytus intelektualius duomenis, netinkama. Kodėl? Todėl, kad labai giliam intelektualui sudėtinga pakilti nuo kėdės ir pradėti ką nors daryti. Intelektualas visada užsiėmęs mintimis. Reikia turėti labai geras smegenis, bet ne genialias.
Simonos lygmuo yra kaip tik toks. Tačiau kyla klausimas, kur ji nori vesti šalį. Į parlamentą einama tada, kai turi norą padaryti konkretų darbą. Parlamentas – instrumentas darbui atlikti. Ji tokio konkretaus darbo kol kas neturi, bet mato, kad dabartinis atliekamas blogai. Todėl Simona, patekusi į Seimą, darys klaidas palaikydama vieną arba kitą partiją.
Ji priklauso socialdemokratams, o dabartiniai socialdemokratai vysto socializmo idėjas kapitalistiniame pasaulyje. Nori padaryti kapitalizmą su žmogišku veidu. Krizės metu, jeigu tai darysime, socializmas bankrutuos. Dabar reikia susiveržti diržus ir išlaikyti stabilią šalies padėtį, jeigu tai nebus daroma, bus koma.
Socialdemokratinius įsitikinimus laikinai reikia padėti į šalį, konsoliduotis ir stiprinti ekonomiką įvairiais, nors ir nepopuliariais metodais. Tačiau tai šiuo metu ne Simonos jėgoms. Ji gali būti gera padėjėja, bet kaip savarankiška lyderė – ji dar nepribrendo.
Pasirinko ne tą partiją
Kęstutis Lukoševičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
Pagal savo genetinius duomenis jam tiktų būti ekonomistu. Tik šiek tiek trūksta drąsos. Jis gali būti puikus darbuotojas, jeigu turėtų nuosavą verslą. Ko jam trūksta? Drąsos, įžūlumo ir jėgos. Be to, jam reikėtų mokėti išleisti garą, nes jo nervų sistema nėra labai stipri.
Kęstučiui bus sudėtinga pakelti stresines situacijas. Jeigu jis pateks į parlamentą, liguistai pakels kai kuriuos dalykus, nors intelektiniai ir loginiai bruožai – stiprūs. Jis žmonėse matys ne tik trūkumus, bet svarstys, kur tie trūkumai gali nuvesti. Baugu, kad jo širdis neatlaikys, jeigu viską perleis per save ir ims giliai į širdį. Jam šiek tiek trūksta galimybių savarankiškai kelti ekonomiką, bet, jeigu jis dirbtų kartu su kuo nors poroje, pasiektų geresnių rezultatų.
Kaip potencialus kandidatas tinka ir galima apie jį galvoti, bet ne su ta partija, kuriai priklauso. Ši partija neturi normalaus plano, kaip šalį išvesti iš krizės. Manau, kad jis pasirinko ne tą partiją. Kęstutis tiktų labiau socialdemokratams. Vertėtų pagalvoti apie tai.
Geras ūkininkas
Petras Luomanas (Krikščionių sąjunga)
Labai keista partija. Jeigu paklaustume krikščionio, kiek žino nuodėmių, tikrai nepasakytų, o jeigu paklaustume, kaip išsigelbėti, tai krikščionis sakytų: „Gelbėk ir padėk“. Didesnė dalis krikščionių negalėtų atsakyti, nuo ko reikia gelbėtis ir kam padėti. Tiesiog žmonės susirinko ir pasivadino Krikščionių sąjunga.
Jo genetiniai duomenys arčiau konservatoriaus. Jeigu Lietuvoje būtų Realistų partija, jis ten tiktų. Atsirastų judėjimas, kuris Lietuvą norėtų paversti karalyste, tai labiau tiktų nei krikščionys. Tai žmogus praktikas ir labai tinka pramoniniam verslui. Jį labiau matyčiau kokios nors gamyklos vadovu ir akcininku.
Atkreipkite dėmesį, konservatyvaus plano žmonės, kur būtinas ekonominis išmanymas, neveikia. Jų genetika netinka inovacijoms. Jam bus labai sunku, bet normaliai uždirbti pinigus, surasti geras prekes, sekti ūkį – sektųsi. Petrui būtų galima pavesti rūpintis kelių statybomis, bet tektų kontroliuoti, kaip naudoja finansus. Kodėl? Jo geri komerciniai duomenys ir dirbs į savo kišenę. Eiti į valdžią jam yra vienas iš svertų gauti pridėtinę naudą. Tai ne politikas. Jam parlamente nėra ką veikti. Prarasime gerą ūkininką.
Žino gyvenimo malonumus
Alfonsas Lupeikis (Centro partija „Gerovės Lietuva“)
Jeigu būtų reikalingas dėstytojas, kuris galėtų Lietuvai ruošti konservatyvius sukčius, jis idealiai tiktų. Kodėl? Todėl, kad jis turi komercinį potencialą, labai gerą skonio pojūtį ir moka prieiti prie oponento, kaip su juo kalbėti ir sutarti. Šis žmogus labai gerai sugeba vesti pardavimų derybas. Todėl ir vertėtų užsiimti šiais dalykais. Jis galėtų padėti tiems, kurie išvestų šalį iš krizės.
Tačiau reikia nepamiršti, kad šis žmogus nedirbs tik tautai, bet dirbs ir sau. Jeigu žmogus ateina į parlamentą ir kalbą sąžiningai, kad dirbs sau, bet girdės tautos pageidavimus ir iš to dar gaus sau naudos, jis labai tiktų parlamentui. Tačiau Lietuvoje nėra tokių sąlygų, kad parlamentarai viešai ir sąžiningai uždarbiautų. Jeigu taip būtų, būtų visai neblogai. Jei tokie žmonės, kaip Alfonsas, atėję sakytų, kad rūpinsis tauta, patarčiau kreiptis į daktarus.
Normalus žmogus nori rūpintis savimi, šeima. Prieš mus geras ūkininkas, verslininkas, derybininkas. Be to, gyvenimo malonumų – maisto, gėrimų – žinovas. Gal ir moterų. Manau, kad tai daugialypis žmogus. Bet kaip krizinis vadybininkas – ne. Kaip komandos narys – iš principo taip. Tačiau tuomet reikia konkrečiai nurodyti, kad jis gaus pelną, o tada ir šalis bus turtingesnė. Į parlamentą jis eina, kad gautų valdžios svertus ir asmeninę naudą. Jis nori atrodyti gražiai ir jaustis svarbiu parlamentaru, kad galėtų plėsti savo verslą.
Kadangi politika – aukščiausias verslo pasiekimas, jis eina ten ir daro savo verslą. Alfonsas normalus ir blaiviai mąstantis žmogus. Būtina siekti, kad šis žmogus dirbtų gerai sau ir su sąlyga, kad kiti gyventų geriau.
Turi kūrybinį potencialą
Bronislavas Matelis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)
Jis labai konservatyvus. Tai intelektualas su komerciniu potencialu. Turi nestandartinį kūrybinį požiūrį. Labai temperamentingas, pastabus. Galima sakyti, kad tai komercinė, kūrybinė asmenybė, kurią papildo intelektualiniai sugebėjimai. Todėl turi kūrybinį priėjimą.
Gali būti kandidatas todėl, kad kūrybinis požiūris – įgimtas. Tačiau norint gauti konkretų rezultatą, jis turi turėti konkretų planą, kaip tai pasiekti. Jeigu to nėra, bet yra žmonių komanda, kuri turi tokį pat požiūrį ir galvoja, kaip šalį ištraukti iš suirutės – turi planą, šiai kompanijai jis tinka.
Tačiau reikia nepamiršti, kad jis vis dėlto laikysis konservatyvaus sparno. Kandidatu į parlamentą gali būti, dėl jo nebus gėda. Geriau kviesti dirbti tokius žmones, nei kviesti darbui sukčius. Bronislovas dirbdamas Seime nepakenks.
Tiktų visoms partijoms
Alvidas Meištas (Darbo partija)
Pirmiausia – jis verslo žmogus. Šis žmogus – plėšrūnas. Pirmiausia – verslo plėšrūnas, kuris puls rinką ir atsikąs sau reikalingus kąsnius, kad galėtų gyventi. Tai labai geras pelno medžiotojas. Toks žmogus gali būti suinteresuotas išvesti šalį iš krizės, jeigu sutampa asmeniniai interesai.
Kas gali trukdyti? Gali trūkti charakterio tvirtumo, drąsos ir daugiau kūrybiškumo, kaip tai reikia daryti. Tokiam žmogui reikia komandos. Tačiau, jeigu turi įdomų planą, jam reikia pasirinkti kitą partiją. Pas konservatorius jis būtų inovatyvus, pas krikščionis – būtų progresyvus, o pas socialdemokratus rūpintųsi verslininkais, ne tik darbo liaudimi.
Alvidas pritiktų visoms partijoms. Būtų neblogas kompanijos žmogus. Tik vertėtų žinoti, kas būtų tos kompanijos lyderis. Žmonės rinksis iš dviejų arba trijų paradigmų (sistemų), kurias pasiūlys lyderiai ir jie tvirtai laikysis savo pasiūlytų taisyklių.
Kuo pavojingas Alvidas? Jis momentaliai atras bendrą kalbą su tais žmonėmis, kurie Seime bus suinteresuoti savo asmeniniais dalykais. Tai jo pažeidžiamiausia vieta. Todėl, jį išrinkus, Seime atsirastų verslininkų grupuotė.
Būtų geras archyvaras
Petras Narkevičius (Lietuvos socialdemokratų darbo partija)
Kad pakeitė partiją, padarė teisingai. Kodėl? Darbo partijai jis pernelyg aristokratiškas. Jam reikia padoresnės ir labiau realistinės krypties. Tai inteligentas ir žmogus, kuris diplomatiniu lygmeniu gali pristatyti Lietuvą. Už jį gėda nebus. Kas patinka, kad jis puikus intelektualas. Ant kaktos jam tarsi užrašyta, kad išsilavinimas – geras ir gali būti du aukštieji ir netgi akademinis. Iš tokio žmogaus galima padaryti mokslininką.
Nežinau jo žinių lygio, bet ekonomistas būtų geras. Jis puikiai akumuliuoja žinias ir gali, jei ne vadovauti kūrybiniam centrui, tai būti enciklopedinis patarėjas frakcijoje. Nors jis ne lyderis, bet būtų vizitinis frakcijos veidas. Galėtų dalyvauti derybose, susitikimuose. Be to, jis galėtų atsakingai saugoti svarbią informaciją. Jeigu Lietuvoje yra archyvas, tai Petras būtų puikus archyvaras. Komercinių sugebėjimų turi, bet negalėčiau pasakyti, kad jie dideli. Jo verslas turėtų būti protingas, ne duonai, bandelėms kepti, ne alui gaminti. Petras – geras kompanionas, bet ne lyderis. Jis šiek tiek konservatyvus, todėl staigiems šuoliams ir proveržiams neužteks jėgų. Tai labai padorus ir protingas žmogus. Šiaip jam paskirčiau pareigas vyriausybėje ir tai būtų saugotojo pareigos. Petras turėtų saugoti ir išsaugoti.
Neišnaudojo galimybių
Rimantas Narkūnas (Partija „Laisvė ir teisingumas“)
Prieš mus prašmatnus verslininkas. Tačiau jaunystė ir pramuštgalvystės neleido užsiimti verslais. Gal neturėjo gero pavyzdžio, kad galėtų sekti ir tapti verslininku. Matome žmogų, kuris turi kūrybinį potencialą. Ryžtingas ir turi gerų, intelektualių minčių.
Nežinau, koks jo išsilavinimas, bet jeigu jo neturi, iškart kyla pavojus ir įdomu, kam panaudojo jaunystės metus. Jo duomenys geri, bet galimybės neišnaudotos. Galbūt užsiiminėjo sportu, darė dar ką nors, bet iššvaistė laiką. Jeigu reikalingas kūrybiškai mąstantis žmogus, jeigu jam bus įdomu, tuomet Rimantas palaikys ir norės vadovauti, būti iniciatoriumi.
Rimantą galima padaryti kūrybiniu lyderiu, o Lietuvai ir reikalingi tokie lyderiai. Tačiau klausimas, ar jis turi tinkamą išsilavinimą, patirtį, žinias. Asmenybė jo įdomi ir teikianti vilčių.
Geras ideologas
Raimondas Pankevičius (Nacionalinis susivienijimas)
Raimondas linkęs į ideologinį teisingumą. Tačiau pagal genetiką jis yra pedantiškas žmogus ir nori jaustis, kad užsiima padoria veikla. Jis yra protingas, ryžtingas, bet jam trūksta drąsos ir jėgos. Todėl labai tinka ideologo vaidmeniui.
Tačiau Raimondo ideologiniai įsitikinimai nesutampa su rinkos apimtimis, o tai šiuo metu svarbu. Pagal jo tendencijas, moralės duomenis – viskas gerai, bet šiuo metu reikia kelti ekonomiką. Tačiau tam jis nėra gabus. Kaip verslininkas jis neblogas, bet nelabai stiprus. Manau, kad jis verslo neturi. Pagal jo moralinius duomenis labai svarbu ir įdomu, kas kuo užsiima. Jis pakankamai konservatyvus, užsispyręs ir gali būti kenksmingas. Beje, jis galėtų būti geras valstybės kontrolierius. Jis būtų puikus, bet ne žiaurus inkvizitorius. Prieš padarydamas ką nors blogo, pirmiausia truputį nuskausmintų.
Stipri moteris
Viltana Šakenytė (Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai)
Prieš mus – Tėvynė motina. Tai moteris, kuri susitvarkys su bėdomis, įeis į degančią trobą, išgelbės lakūną. Šiai moteriai reikia būti pagrindiniu vadovu, bet būtina kuo mažiau tvardytis ir daugiau jėgos skirti ne į vidų, bet iš vidaus. Ji turi geras smegenis. Protas ne genialus, bet stiprus.
Pakankamai stiprus charakteris. Tai vadovė, kuri ramiai gali po statybas varinėti statybininkus, o jie jos klausys ir gerbs. Ji susitvarkytų su gamykla, nes tai stipri asmenybė, su charakteriu, bet Lietuvai ne tai reikalinga. Jeigu ji vadovautų policijai, pareigūnai darbuotųsi dvigubai greičiau ir energingiau.
Tačiau išvesti šalį iš krizės jai kompetencijos nepakaktų. Tokiems žmonėms reikia ideologinio vadovo, iš kurio imtų mintis ir jas realizuotų. Ji tinka konkrečiam darbui, bet tai ne idėjinis žmogus.
Viltanos – kritinis mąstymas, ji mato menkiausius trūkumus, o tai – geras bruožas. Jeigu parlamentui reikia žmogaus, kuris stebės ir kontroliuos, ją galima ten siųsti. Įteikti į rankas lazdą ir Seimas pradėtų dirbti kur kas greičiau. Tuomet bus nenuobodu, bet kai kurie parlamentarai bijos ateiti į darbą.
Tinkamai neįvertino
Gema Umbrasienė (Lietuvos žaliųjų partija)
Tai labai kietas ir ciniškas žmogus. Ryžtingas charakteris. Protinga. Energinga. Matydami jos išorę kai kurie žmonės jos neįvertina. Jos vieta ne parlamente. Jeigu reikia gero prokuroro, tai ji tam tinka. Verslininkė ji ne kažin kokia, bet gali būti gera valdininkė, kuri viską kietai kontroliuotų.
Gema tiktų specialiosioms tarnyboms, bendraujant su nemaloniais užsienio politikais. Ji laikytųsi griežtos linijos. Nors nepultų, bet laikytųsi kietai. Jai negalima būtų atsakyti, nes prieš nemalonų politiką – moteris. Šiai moteriai reikėtų įduoti į rankas valdžios skeptrą, kad galėtų kietai valdyti.
Į parlamentą siųsti dabar šios kūrybiškos asmenybės, kad išvestų šalį iš krizės, negalima. Tačiau, jei į pagalbą jai ateitų V. Šakenytė, tai Gema priimtų sprendimus, o Viltana vykdytų.
Kaip žmogus, ji labai daug praranda, kadangi tramdo save ir stabdo vidinę plėtrą. Jai būtų gerai siekti karinės karjeros. Jeigu reikia ministro kariniams reikalams arba kažko panašaus, tai ten labai tiktų. Tiktų ir į NATO.
Apsiriko pasirinkdama partiją
Oksana Vaivilavičienė (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga)
Ši moteris, mano galva, apsiriko pasirinkdama partiją. Visos tos „krikščioniškos sąjungos“ – konservatyvaus plano.
Prasmės mažai. Ji galėtų būti JAV partijų kandidate. Todėl jai Lietuvoje per ankšta ir reikia peržiūrėti tikslus, pažiūras.
Geriausia būtų emigruoti į JAV ir kurti ten ateitį. Ji labai iniciatyvi, stipri, drąsi ir turi daug nepanaudotų norų. Tai tokia puokštė ir, jeigu ją išnaudotų, vestų į priekį. Jai galima patikėti darbus ten, kur trūksta iniciatyvos, energijos. Ji būtų ne donorė, bet išjudintų visus, suteiktų energijos. Parlamentui ji – įdomi.
Oksana palaikys inovacinius dalykus, nebijos ir elgsis konservatyviai.
Ji neužsispyrusi ir daugelį variantų su ja galima aptarti. Ji neturi stipraus potencialo dirbti sau į kišenę. Vertėtų išsiaiškinti jos išsilavinimą, bet, pasikartosiu, jai reikia keisti partiją.
Stipri ketveriukė, bet ne rinkimams
Pabaigai fenotipologas Markas Lučinas, kaip visada, pateikė penketuką ir ne vieną, kuris galėtų pretenduoti į Seimą:
„Šalį reikia išvesti iš krizės, o ne saugoti konservatyvias vertybes. Svarbiausia išsiaiškinti, ar kandidatai dirbs savo naudai, bet taip pat turtins ir šalį, ar bus tik kūrybingi, apie naudą negalvos, o galvos apie tautą, misiją. Penketukas gali būti toks: Gema Umbrasienė, Petras Narkevičius, Oksana Vaivilavičienė, Raimondas Pankevičius, Simona Krupeckaitė. Jie nebus įžūlūs ir akivaizdžiai naudos neieškos. Į šį penketuką dar galima prijungti ir Bronislavą Matelį. Jis galėtų pakeisti arba S. Krupeckaitę, arba O. Vaivilavičienę, bet prieš tai vertėtų išsiaiškinti, kaip dirba jų protai. Tačiau, jeigu galvojame realiai – jie nelaimės.
Žmonėms įspūdį darys kiti kandidatai, kurie moka dirbti ir užsidirbti, kurie patinka moterims. Tuomet gaunasi kitas penketukas: Bronislovas Matelis, Kęstutis Lukoševičius, Alfonsas Lupeikis, Alvidas Meištas ir Rimantas Narkūnas. Nežinau, ką jie darys parlamente, bet užsidirbs nemažai. Darbas parlamente žmogų moko, gilina ryšius, pažintis. Nors parlamente bizniu neužsiima, bet, pasibaigus kadencijai, tokie dažnai pradeda verslą. Beje, iš šitų kandidatų galima sudaryti grupę, kuri dirbtų naudingai.
Ši ketveriukė dirbtų, jei būtų parinktos sferos, kurios labiausiai jiems tiktų ir jose būtų naudingi. Kalbu ne apie rinkimus, bet apie tai, kad šie žmonės, žinodami savo paskirtį, naudingai dirbtų šaliai. Tai būtų: Bronislovas Matelis, Alvidas Meištas, Petras Narkevičius, Gema Umbrasienė.“
Primename, kad šis fenotipologo (veidotyros specialisto) interviu apie kiekvieną iš Panevėžio Nevėžio rinkimų apygardos kandidatą į Seimą yra subjektyvaus pobūdžio informacija, skirta pramogai, ir tikėti ja ar ne, yra kiekvieno asmens pasirinkimo laisvė.