Miškininkus ąžuolai dosniai apdovanojo – surinkta 67 tonos gilių. Spygliuočių derlius kuklesnis. Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina teigia, kad eglių derlius šiemet ypač mažas, o pušų kankorėžių planuojama surinkti apie 25 tonas – gerokai mažiau nei derlingais metais, kai surenkama apie 75 tonas. Tačiau šio pušų derliaus pakanka, kad būtų galima užtikrinti sodmenų auginimą.
Iš visos Lietuvos
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną pirmųjų metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno (Kauno r.) kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos būsimų miškų atkūrimui bei įveisimui.
Į aižyklą kankorėžiai atvežami iš įvairiuose šalies regionuose esančių sėklinių plantacijų, genetinių draustinių ir sėklinių medynų. VMU prižiūri 174 sėklines plantacijas visoje Lietuvoje, kurios užima 856 ha plotą. Šiuo metu miškininkai renka ir aižo paprastosios pušies kankorėžius, kadangi kitoms medžių rūšims šiemet – ne derliaus metai. Gausiau pušys užderėjo ir kankorėžius intensyviai miškininkai šiuo metu renka Anykščių, Kretingos, Vainagių, Nemenčinės, Dubravos, Raudondvario bei Strošiūnų medelynuose.
Pasak Medelynų padalinio vadovo E. Kaluinos, sėklinių plantacijų tinklas apima visą Lietuvą, užtikrindamas genetinių išteklių įvairovę. Nors Panevėžio rajone pušų sėklinių plantacijų nėra, čia veši beržai, juodalksniai, eglės, ąžuolai ir liepos.
Kruopštus darbas
Į aižyklą atvežti kankorėžiai pirmiausia yra išvalomi, atliekama svorio kontrolė. Kitas etapas – džiovinimas, kurio metu atsidaro kankorėžių žvyneliai. Tuomet jie mechaniškai apdorojami specialiuose aižymo būgnuose, kuriuose sėklos atsiskiriamos nuo kankorėžio.
Tai gana sudėtingas ir įdomus procesas, užtrunkantis nuo vienos iki dviejų dienų. Po to surinktoms sėkloms yra pašalinami sparneliai, jos išvalomos bei išdžiovinamos iki nustatyto drėgnumo, kad būtų tinkamos laikyti miško sėklų sandėlyje-šaldytuve. Čia sėklos laikomos optimaliomis sąlygomis, saugomos ne vienerius metus, kad išlaikytų savo daigumą, gyvybingumą ir kitas sėklai sudygti reikalingas savybes. Išaižyti kankorėžiai panaudojami biokurui, kuris moderniu automatiniu katilu apšildo aižyklos ir medelyno administracines patalpas.
Derliaus svyravimai
E. Kaluina aiškina, kad pušų arba eglių kankorėžiai renkami sausį ir vasarį.
„Šiemet dėl prasto eglynų derliaus jų praktiškai nerankame, be to, turime sukaupę gana didelį eglės sėklų rezervą. Jos dera retai, kas 6–7 metus, todėl stengiamės rinkti tik gausaus derliaus metais, kai jis siekia bent tris balus. Pušų derlius šiemet taip pat nėra gausus, tačiau esame priversti rinkti kankorėžius, kad sukauptume sėklų rezervą ir galėtume užauginti sodmenis“, – sako E. Kaluina.
Pušų kankorėžiai daugiausia renkami iš sėklinių plantacijų – specialiai įveistų medynų, atrinktų iš atsparių klimatui ir produktyvių medžių. „Sėklinėse plantacijose auginami medžiai, iš kurių gauname genetiškai vertingas sėklas, atsparias ligoms ir klimato kaitai. Šie medžiai sodinami retai, po vieną į 64 kvadratinių metrų plotą, genimi ir aptveriami, kad gautų pakankamai šviesos ir gausiai derėtų“, – teigia specialistas.
Sėklinės plantacijos įveisiamos ne tik eglėms ar pušims, bet ir beržams, juodalksniams, ąžuolams – visoms pagrindinėms medžių rūšims, kurios sodinamos Lietuvos miškuose. Šie medžiai turi natūralų derliaus ciklą. Eglės gausiai dera kas 6–7 metus, pušys – kas 3–4, beržai – kas 2, juodalksniai – kas 2–3 metus.
„Derliaus dydį lemia daugybė veiksnių, – pabrėžia E. Kaluina. – Pavyzdžiui, juodalksniai žydi anksti pavasarį, tad pernai, kai žydėjimo metu temperatūra nukrito iki minus 7–8 laipsnių, derlius buvo smarkiai pažeistas. Pavasarinės vėlyvos šalnos apskritai kenkia derliui. Be to, pastebime tendenciją, kad dėl klimato kaitos gausūs derliai tampa vis retesni. Karštos vasaros trukdo pumpurų formavimuisi ir pušų apdulkinimui, todėl derlius būna prastesnis.“
Tačiau, pasak E. Kaluinos, nėra pagrindo nerimauti dėl sėklų trūkumo. „Visų pirma, turime pakankamai sukaupę sėklų rezerve. Antra – pakankamai turime ir sėklinių plantacijų. Tikrai nėra ko baimintis“, – ramina specialistas.
Ąžuolai apdovanojo gilių derliumi
E. Kaluina džiaugiasi, kad praėjusieji metai išskirtinai derlingi buvo ąžuolams – gilėmis apsipylė visi medynai, nuo jaunų medelių iki senolių, saugomų kaip gamtos vertybė. VMU miškininkai dar rugsėjį pradėjo intensyvų gilių rinkimą, kuris truko visą mėnesį. Per šį laikotarpį buvo surinkta kone rekordinis kiekis – 67 tonos – ąžuolo gilių.
E. Kaluinos manymu, tokį gausų derlių lėmė palankios klimato sąlygos. „Pavasarį nebuvo šalnų, kurios galėjo pakenkti žydintiems ąžuolams, o vasarą pakako drėgmės, reikalingos gilių formavimuisi. Dėl šių palankių sąlygų derėjo net ir seniausi, saugomi ąžuolai, kurių gilės bus panaudotos naujiems medeliams išauginti, taip pratęsiant šių išskirtinių medžių gyvavimą“, – sako jis.
Surinktos gilės bus panaudotos naujų ąžuolynų įveisimui. „Dalis gilių jau pasėta rudenį, kitos bus sėjamos pavasarį, o likusios bus saugomos specialiai įrengtame šaldytuve Panevėžio medelyne. Šios gilės bus pasėtos po metų, taip užtikrinant tolygų sodmenų tiekimą ir išvengiant per didelio kiekio sodinukų vienu metu“, – sako E. Kaluina.
