Panevėžio skaudulys – ne tik nebaigtos statybos, bet ir neprižiūrimi pastatai. Nors tam tikrų svertų jų savininkus priversti tvarkytis turima, tačiau jie nėra tokie veiksmingi, kaip galbūt galėtų būti.
Vieta – ne viena
Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad apleisto nekilnojamojo turto savininkus galima bausti, tačiau pirmą kartą baudžiamiems pakanka sumokėti gal tik 30 eurų.
Panevėžio mieste nebaigtų statybų – ne viena. Viena jų stūkso beveik pačiame centre Ramygalos g. 33. Tiesa, teritorija aptverta, bet patekti į teritoriją, kur stūkso krūmais apžėlusios pamatų liekanos, nėra sudėtinga. Beje, ant tvoros kybo užrašas, kad į teritoriją – šiukštu – patekti draudžiama.
Inspekcijos prerogatyva
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga naujienų portalui JP aiškino, kad visi mieste neprižiūrimi pastatai turi savo savininkus.
„Savivaldybė savininkams gali pateikti pastabas dėl nepriežiūros, tvarkos, švaros. Tačiau nebaigtus statyti pastatus kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“, – teigė D. Vadluga, o išgirdęs klausimą apie nekilnojamąjį turtą, priklausantį V. Karpenko, paaiškino:
„Vasario 16-osios gatvėje daug nekilnojamojo turto priklauso V. Karpenko. Jų aplinka nekelia susižavėjimo. Tačiau Savivaldybė yra suinteresuota ir gyventojų saugumą laiko prioritetu. V. Karpenko atvejis yra žinomas, sprendžiami teisiniai ginčai.“
Fabrikas turi šeimininką
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas D. Vadluga pripažino, kad buvęs Konservų fabrikas nepuošia Panevėžio.
„Minimus pastatus valdo UAB „Litforina“. Įmonė yra parengusi objekto rekonstrukcijos projektą, turi leidimą darbams. Todėl, daugiau informacijos galėtų suteikti įmonės atstovai. O apie kitus nebaigtus statinius Kniaudiškių gatvėje ir kitose vietose, galiu pasakyti tik tiek, kad juos kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kompleksas pardavinėjamas
Prestižinėje Panevėžio vietoje, Kranto gatvėje, parduodamas legendinis pastatų kompleksas – buvęs Konservų fabrikas. 70 arų sklypo plote išsidėstęs keturių pastatų kompleksas, kurio bendras plotas yra 4300 kv. m.
Po rekonstrukcijos turėtų būti pastatyti 5 800 kv. m kultūros, maitinimo ir viešbučio paskirties pastatai. 1897 metų statybos pagrindinis pastas yra trijų aukštų su rūsiu, kuriame yra suprojektuota koncertų salė, erdvės meno galerijai, viešbutis, kitos patalpos.
Viso buvusio Konservų fabriko komplekso pardavimo kaina – 750 000 eurų. Tačiau galima pirkti ir atskirus komplekso pastatus, o kaina nuo 250 000 eurų.
Fabriko dar nepardavė
Nekilnojamojo turto agentūros „OberHaus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas teigė, kad kompleksas dar neparduotas.
„Tačiau juo domisi. Negaliu sakyti, kad niekas nesidomi. Vienus domina visas kompleksas, o kiti klausinėja apie galimybę pirkti atskirus komplekso pastatus. Bet visus besidominčius stabdo ne tik pirkimo kainos, bet investicijos rekonstrukcijai. Išlaidos gali siekti net iki 3 mln. eurų. Kompleksas pardavinėjamas jau gal metus“, – aiškino R. Paulauskas.
Užstatytus – sudėtinga parduoti
Nekilnojamojo turto kompanijos „Hausitus“ vadovas Vaidas Šukys sakė, kad parduoti vietas, kur pradėtos, bet neužbaigtos statybos – sudėtinga.
„Žinau tą vietą – Ramygalos g. 33. Pastatas ir sklypas, kurie pardavinėjami, kadaise priklausė bendrovei „Opulens“. Bendrovė bankrutavo. Tokių vietų, kuriose stovi neužbaigti pastatai, Panevėžyje yra ne viena. Parduoti tokius sklypus, su priedais, sunkiau. Geriau pirkti naują sklypą. Na, nebent užstatytas sklypas – miesto centre“, – aiškino V. Šukys.
Apžiūrėjo specialistai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ieva Liutkutė paaiškino, kad specialistai vizualiai apžiūrėjo statybviečių teritorijas Ramygalos g. 33 ir Kniaudiškių g. 115, Panevėžyje.
„Minėtos vietos aptvertos, pakabinti įspėjamieji ženklai, nurodantys, kad įėjimas į teritorijas draudžiamas. Tačiau yra nustatyta nebaigtų statybų statinių konservavimo tvarka. Nesilaikant šios tvarkos Statybos inspekcija gali bausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Fiziniams asmenims – įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 1000 eurų. Tuo tarpu juridiniam asmeniui pagal Statybos įstatymo gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 7000 eurų, o jau baustiems asmenims skiriama bauda nuo 7000 iki 15 tūkst. eurų“, – perspėjo I. Liutkutė ir priminė, kad už netvarkingas statybvietes gali bausti ir šalies savivaldybių administracijos.
Baudos
Gavusi informacijos apie netvarkingas, žmonių saugumui pavojų keliančias apleistas statybvietes, kuriose statybos darbai nevykdomi, inspekcija atlieka patikrinimus. Tokiais atvejais pareigūnas statytojui surašo privalomąjį nurodymą per tam tikrą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.
Administracinių nusižengimų kodeksas už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato fiziniams asmenims baudą nuo 60 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 500 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 550 iki 900 eurų fiziniams asmenims ir nuo 850 iki 5000 eurų įmonių vadovams.
