17 C
Panevėžys
Pirmadienis, 19 balandžio, 2021

Panevėžio mieste ir rajone daugėja neturinčiųjų darbo

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, DELFI

Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuje vasario 1 dienai buvo registruoti 8630 Panevėžio miesto ir 3749 Panevėžio rajono gyventojai, ieškantys darbo. Panevėžio mieste daugiau darbo ieškančių moterų, rajone – vyrų.

Be to, daugiau nei kas ketvirtas Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuje registruotas nedirbantis miesto gyventojas – jaunuolis iki 29 metų. Du penktadaliai registruotų rajono gyventojų – vyresni nei 50 metų.

Bedarbių daugėja

Panevėžio Klientų aptarnavimo departamento (KAD) administracijos vyriausiasis specialistas Aurimas Šaltis teigė, kad palyginus su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, šiais metais bedarbių registruota beveik perpus daugiau.

„Jeigu pernai vasario mėnesio pradžioje Panevėžio mieste buvo registruoti 4402 bedarbiai, tai šiais metais net 96 proc. daugiau, arba 8630 bedarbių. Panevėžio rajone pernai buvo 2023 bedarbių, o šiais metais 54 proc. daugiau, arba 3749. Be to, registruota ženkliai – 2,3 karto – daugiau darbo ieškančio jaunimo, išaugo ir ilgalaikių bedarbių skaičius. Panevėžio tokių bedarbių yra 2290, o rajone 1165“, – pristatė skaičius A. Šaltis.

Bendras nedarbo lygis kiek aukštesnis Panevėžio rajono savivaldybėje, o jaunimo iki 29 metų – Panevėžio miesto savivaldybėje.

Nedarbo lygis

Bendras nedarbo lygis kiek aukštesnis Panevėžio rajono savivaldybėje, o jaunimo iki 29 metų – Panevėžio miesto savivaldybėje.

„Panevėžio rajono savivaldybėje fiksuojamas aukštesnis vyresnių nei 50 metų žmonių nedarbas. Vasario pradžioje tiek Panevėžio mieste, tiek rajone fiksuotas bendras nedarbas buvo žemesnis nei vidutinis Panevėžio regione, tačiau aukštesnis nei vidutinis šalyje. Vertinant nedarbo pokytį, išsiskiria jaunimo nedarbas, kuris Panevėžio mieste per metus išaugo 10,2 procentinio punkto. Panaši situacija ir Panevėžio rajone su jaunimo nedarbu. Jis šiais metais vasario 1 dienai siekė 13,8 proc., o pernai – 5,8 proc.“, – skaičiavo bedarbius Panevėžio KAD administracijos vyriausiasis specialistas A. Šaltis.

Per šių metų sausio mėnesį Panevėžio miesto ir rajono darbdaviai užregistravo 502 laisvas darbo vietas.

Laisvos darbo vietos

Pasiteiravus, kaip yra su laisvomis darbo vietomis, A. Šaltis teigė, kad per šių metų sausio mėnesį Panevėžio miesto ir rajono darbdaviai užregistravo 502 laisvas darbo vietas.

„Tai 21 proc. mažiau nei per 2020 metų sausį. Didžioji dalis darbo pasiūlymų buvo neterminuotiems darbams. Daugiausiai darbo pasiūlymų buvo suvirintojams, betonuotojams, pardavėjams, pardavimo/produkto vadybininkams, langų ir durų montuotojams, mėsininkams, plytų mūrininkams. Darbo užimtumo tarnyba per sausio mėnesį padėta įsidarbinti 705 Panevėžio miesto ir rajono gyventojams. Iš jų 539 neterminuotiems darbams. Su verslo liudijimais veiklą pradėjo 145 asmenys,  aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 29 bedarbio statusu registruoti žmonės“, – aiškino A. Šaltis.

Panevėžio mieste ir rajone vasario 1 dienai darbo neturėjo 3140 jaunuolių iki 29 metų.

Didėja bedarbystė jaunimo tarpe

Panevėžio mieste ir rajone vasario 1 dienai darbo neturėjo 3140 jaunuolių iki 29 metų.

„Panevėžio mieste jaunuolių bedarbių buvo 2285, rajone – 855. Tarp darbo ieškančio jaunimo 1507 buvo moterys ir 1633 vyrai. Vasario pradžioje darbo neturėjo 17,6 proc. Panevėžio miesto 16–29 m. gyventojų ir 13,8 procentų rajono jaunuolių. Jeigu palygintume su 2020 metų vasario 1 d. ir šių metų vasario mėnesio pradžia, Užimtumo tarnybos Panevėžio jaunimo užimtumo skyriuje registruotų 16–29 metų amžiaus bedarbių skaičius išaugo 2,3 karto, o 16–24 metų amžiaus – net 3,9 karto“, – skaičiavo nedirbančius jaunuolius A. Šaltis.

Net 62,3 proc. vasario 1 dienai Užimtumo tarnyboje registruotų jaunuolių neturėjo profesinio pasirengimo.

Neturi profesijos

Pasak Panevėžio KAD administracijos vyriausiasis specialisto A. Šalčio, net 62,3 proc. vasario 1 dienai registruotų jaunuolių neturėjo profesinio pasirengimo.

„37,7 proc. – buvo įgiję profesiją ar specialybę, o 12,9 proc. įgiję aukštąjį universitetinį arba koleginį išsilavinimą ir 24,8 – profesinį. Beje, didžiąją dalį – 61,3 proc. – sudarė jaunesni kaip 25 metų amžiaus bedarbiai“, – teigė A. Šaltis.

Statistika

 

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet 2 tūkst. mažiau kreipėsi jaunimo iki 29 metų, bet vasario 1 d. Lietuvoje darbo neturėjo 69,5 tūkst. jaunuolių, o tai – 15,6 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Tarp darbo ieškančio jaunimo 36,4 tūkst. buvo moterų ir 33,1 tūkst. vyrų.

 

Daugiausiai darbo neturinčio jaunimo iki 29 metų Kaune – 20,9 proc. ir Alytuje – 18,9 proc. Mažiausiai – Pakruojo 6,3 proc. ir Varėnos 7,8 proc. rajonuose.

 

Nors jaunų (16-29 m.) bedarbių, palyginti su gruodžiu, registravosi 17,2 proc. mažiau, jie sudaro 29,4 proc. visų per sausį įregistruotų darbo neturinčių asmenų. Didžiąją dalį (59,4 proc.) sudaro jaunesni kaip 25 metų amžiaus.

 

Daugiausiai jaunuolių turi vidurinį išsilavinimą. Darbo neturinčių 16-29 m. jaunuolių skaičiaus augimas buvo fiksuojamas nuo 2020 metų birželio mėnesio. 2020 m.  56,1 proc. 16–29 m. registruoto jaunimo neturėjo profesinio pasirengimo, 43,9 proc. – buvo įgiję profesiją ar specialybę.

 

Per metus 11,2 proc. punkto padidėjo jaunuolių be kvalifikacijos. 2020 m. tarp Užimtumo tarnyboje registruotų jaunuolių daugiausia (68,7 proc.) be kvalifikacijos buvo 16–19 m. amžiaus grupėje, 20–29 m. – 32,1 proc.

Nedarbo struktūra Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse

Nedarbo lygis Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse


1 komentarai

Skaitytojas 2021-03-05 17:18 at 17:18

Įdomūs faktai:
1) „Jeigu pernai vasario mėnesio pradžioje Panevėžio mieste buvo registruoti 4402 bedarbiai, tai šiais metais net 96 proc. daugiau, arba 8630 bedarbių. Panevėžio rajone pernai buvo 2023 bedarbių, o šiais metais 54 proc. daugiau, arba 3749. … – pristatė skaičius A. Šaltis. – Pagal kokią matematinę skaičiavimo sistemą nustatyti šių procentų apskaičiavimas?
2) Nedarbo struktūra Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse:
ilgalaikiai bedarbiai – 26,5 proc. mieste ir 31,1 proc. rajone. Kiek laiko trunka tas bedarbystės ilgalaikiškumas?

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Užimtumo tarnyba: mažėja nedirbančio jaunimo

confident-noyce

Norima riboti remiamų savarankiškai dirbančių žmonių ratą

confident-noyce

„Belorus“ profsąjunga Lietuvos vadovams įteikė prašymą leisti sanatorijai dirbti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau