Panevėžio ligoninės vadovas pasijuto senų, bet stiprių klanų auka

Panevėžio ligoninės vadovas pasijuto senų, bet stiprių klanų auka

Asta KUZNECOVAITĖ (Lrytas.lt) / Arūno REVOTO, JP, D. Umbraso (Lrytas.lt) nuotr.

I. Dorošas.

Aš savo kailiu pajutau poveikį tų klanų, kurie susikūrė sovietmečiu, bet veikia ir dabar. Tačiau jie manęs iki šiol nepalaužė ir nepalauš“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo teisėsaugos taikiklyje atsidūręs Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas.

Ukrainietis I.Dorošas (62 m.) į Lietuvą studijuoti medicinos atvyko dar 1976-aisiais. Čia baigė studijas, sukūrė šeimą, padarė, kaip jam pačiam atrodė, neblogą karjerą – tapo Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir turėjo galimybių dar kilti.

Baltijos implantologijos klinika

Bet 2015 metų sausį į I.Dorošo namus pasibeldę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokuratūros pareigūnai gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Nors po kiek laiko medikas grįžo vadovauti Panevėžio ligoninei, jis supranta, kad susigrąžinti buvusią reputaciją vargu ar pavyks, net jei bylos teismuose bus laimėtos.

– Esate gydytojas ortopedas-traumatologas, ilgus metus sėkmingai vadovavote Jonavos ligoninei. Kaip atsidūrėte Panevėžyje, kur prasidėjo jūsų nelaimės? – „Lietuvos rytas“ paklausė I.Dorošo.

– 2012 metais įsigaliojo tvarka, kad ligoninių vyriausieji gydytojai turi būti skiriami tik konkurso būdu.

Esu gimęs ir augęs Vakarų Ukrainoje, Užkarpatėje, tad man labai patinka miškinga, ežeringa Aukštaitija. Todėl kai buvo paskelbtas konkursas eiti Utenos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas, nusprendžiau dalyvauti ir laimėjau. O po dviejų savaičių buvo paskelbti konkursai didžiųjų miestų ligoninėse.

Pagalvojau, o kodėl nepabandyti vadovauti Panevėžio ligoninei. Nuvažiuoju į Sveikatos apsaugos ministeriją, pamatau, kad pretendentų net aštuoni, tarp jų ir kai kurie seni Panevėžio ligoninės darbuotojai, vieno politiko sūnus.

Jonavoje tuo metu mano kadencija jau ėjo į pabaigą. Vienas paskutinių mano darbų buvo pasodintas ąžuolų parkas ir atidarytas gyvybės langelis. Tada kasmet Jonavoje prie ligoninės būdavo paliekami 2–3 naujagimiai. Vienas atvejis mane itin paveikė. Vidury nakties, spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, motina atnešė vaiką, paskambino į duris ir paliko.

Gerai, kad seselė pamatė krepšį, nes kūdikis būtų mirtinai sušalęs. Po šio įvykio kilo mintis atidaryti gyvybės langelį, į atidarymą pakvietėme tuometį sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį. Jam jau išvažiuojant klausiu, ką manote, jei dalyvaučiau konkurse vadovauti Panevėžio ligoninei. Sako, dalyvauk, jokių problemų.

Dalyvavau ir surinkęs 9,5 balo iš 10 laimėjau. Iškart pasklido kalbos, esą mane socialdemokratai proteguoja. Bet tai netiesa, nebuvau partinis ir su jokia partija reikalų neturėjau, ypač su socialdemokratais.

Mano pergalė konkurse, kaip matau dabar, labai nepatiko senajai vadovybei, nes ji tikėjosi, kad laimės kas nors iš jų žmonių. Bet tuo metu aš to neįtariau.

Respublikinė Panevėžio ligoninė.

– Manote, kad jie negalėjo susitaikyti, jog vadovauti ligoninei ateina pašalinis žmogus, ir pradėjo jums keršyti?

– Ne iškart. Bet STT manimi susidomėjo jau po poros dienų. Paskambino iš Kauno STT pareigūnas, kurį asmeniškai pažinojau, sako, užvažiuok, reikia pakalbėti. Nuvažiuoju, o jis manęs klausia, kiek mokėjau už šią vietą. Atsakau: baik tu, nieko. O jis klausia: o tas, į kitą ligoninę, kiek mokėjo, ar galėjo sumokėti milijoną litų?

Kadangi tą žmogų pažįstu daug metų, žinau, kokia jo finansinė padėtis, atsakiau, kad jis gyvenime tokių pinigų nematęs. Tuo viskas ir baigėsi. Praeina dvi savaitės, 2013 metų liepos 2 dieną ministerijoje vyksta naujų ir išeinančių vadovų susirinkimas, nes tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įmonėse pasikeitė apie 70 procentų vadovų.

Per tą susirinkimą ministras pasakė, jog būtų gerai, kad savo patarėjais įdarbintume buvusius vadovus, esą jie turi patirties, galės patarti. Tai ir buvo mano klaida, nes nepasidomėjęs, kas toks yra buvęs vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas, jį įdarbinau, nors tuo metu jam jau buvo per 70 metų.

Panevėžio ligoninei Č.Gutauskas vadovavo nuo 1978 metų, patirties tikrai turėjo, todėl daug negalvodamas pasirašiau sutartį ir skyriau labai gerą atlyginimą – 6050 litų.

Prieš jį įdarbinant, tiesa, paklausiau, ar reikia ligoninėje atlikti auditą. Jis man numetė segtuvą, sako, čia Valstybės kontrolės 2012 metų aktai, viskas gerai. Patikėjau.

– Kada supratote, kad ligoninėje nėra viskas taip gražu, kaip sakoma?

– Maždaug po dviejų savaičių. Skaitau finansinę ataskaitą ir atkreipiu dėmesį – tepalai, antifrizai, vėl tepalai, vėl antifrizai ir jie perkami vienam automobiliui-traktoriukui „Bobcat“.

Nesuprantu, kas vyksta, koks tas automobilis, kuris statinėmis ryja tepalą ir antifrizą. Paimu dokumentus, pasirodo, prieš keletą mėnesių atliktas kapitalinis variklio remontas, tačiau traktoriuko apetitas nemažėja. Išsikviečiu mechaniką, jis kaltę verčia vairuotojui.

Išsikviečiu vairuotoją, tas sėdi nuleidęs galvą, sako, man pavaduotojas ūkio reikalams Arvydas Švagždys liepė tepalus nurašinėti. Kviečiu pavaduotoją. Jis po mūsų pokalbio nubėga į garažą ir prigąsdina vairuotoją, tas atbėga pas mane visas drebantis.

Daktare, sako, jis mane nori atleisti, bet aš pasakysiu, tepalai dar ne viskas, čia mirusios sielos yra įdarbintos. Vėl kviečiu A.Švagždį. Tampa aišku, kad su juo dirbti negalėsiu, atleidžiu su kompensacija, paspaudžiame vienas kitam rankas ir atsisveikiname. Dar po kiek laiko mano kabinete pasirodo žurnalistai, kurie nori pakalbėti su buvusiu ligoninės vadovu Č.Gutausku.

Č. Gutauskas.

Po pokalbio su jais Č.Gutauskas pareiškia, kad išeina iš darbo. Bandau jį raminti, bet jis nepersigalvojo, išėjo į pensiją. Praeina dar kokios trys savaitės, pas mane ant stalo atsiduria raštas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), kuriame prašoma pateikti visus dokumentus, susijusius su įmonėmis „Emptekas“ ir „Savas formatas“.

Kviečiu teisininkę, vyriausiąją buhalterę ir klausiu, kas čia per raštas, kas čia per įmonės. Išgirstu, kad abi jos priklauso mūsų vyriausiojo inžinieriaus Jono Jonaičio sūnui Radionui Jonaičiui. Šios įmonės mums remontuoja medicininę aparatūrą.

Jau aišku, kad tai interesų konfliktas, todėl paprašau man pateikti su jais pasirašytą sutartį. Man atsako, kad tokios nėra, nėra įrašų ir Viešųjų pirkimų registre, nors „Emptekui“ sumokami tūkstančiai. Po kiek laiko sutartį randa, 2004 metų, negaliojančią.

Vėl kviečiu J.Jonaitį, liepiu surasti galiojančią sutartį. Laukiu savaitę, dvi – neatneša. Aš liepiu ieškoti toliau. Pagaliau ateina J.Jonaitis su sutartimi.

Žiūriu ir savo akimis netikiu: data – 2006 metų rugsėjo 31 diena, nors puikiai žinau, kad rugsėjis turi tik 30 dienų. Aišku, kad sutartis padirbta, todėl paprašau man atnešti visas sąskaitas faktūras, kurias išrašė „Emptekas“ ir kurias ligoninė apmokėjo.

Sąskaitos – 240 tūkstančių litų, 400 tūkstančių litų. Mokami milžiniški pinigai.

– Perdavėte visus dokumentus FNTT?

– Ne iš karto, nesinorėjo atrodyti skundiku. Tada paskambinau savo pažįstamam STT pareigūnui iš Kauno, jis liepė pasitarti su darbdaviu, o tuo metu bandžiau aiškintis. Aišku, po to vėliau man pavyko atsikratyti visų Jonaičių, nes ligoninėje, kaip paaiškėjo, buvo įdarbinti ir J.Jonaičio žmona, ir sūnus.

Jonaičiai buvo nuteisti. J.Jonaičiui buvo skirta 2 metų nelaisvės atėmimo bausmė, R.Jonaičiui – 3 metų, bet jų vykdymas atidėtas. Taip pat jiems skirtos baudos ir priteista ligoninei atlyginti 77 tūkstančių eurų žalą.

Įdomiausia, kad Č.Gutauskas šioje byloje apklaustas tik kaip liudytojas, nors netikiu, kad jis nebuvo prisidėjęs ir nežinojo, kas vyksta jo paties vadovaujamoje ligoninėje. Tuo pat metu pradėjo lįsti ir kiti galai. Paaiškėjo, kad 2008 metais ligoninė dirbo pelningai, bet po to pradėjo dirbti nuostolingai. 2012 metus ligoninė baigė turėdama 9 milijonus litų nuostolių.

2012 metų pradžioje ligoninė banke turėjo 17 milijonų litų, o metų pabaigoje buvo likę tik šeši. Kai 2013 metų liepą perėmiau vairą, sąskaitoje buvo nulis eurų ir 4 milijonai litų skolų tiekėjams.

A. Švagždys.

– Ar išsiaiškinote, kur dingo pinigai?

– Ligoninėje buvo visiška netvarka. Pateiksiu porą pavyzdžių. Ateina pas mane vyriausioji medicinos sesuo, sako, sterilizacinėje reikia naujo autoklavo. Jis kainuoja apie 240 tūkstančių litų.

Daug, sakau, gal dar pakentėsime. O po poros savaičių ant mano stalo atsiduria nurašomų daiktų sąrašas. Žiūriu, ogi jame autoklavas. Pradedu aiškintis. Pasirodo, jis dar 2006 metais nupirktas, bet net neišpakuotas, taip ir guli dėžėje, tik valdymo blokas kažkur dingęs. Vėliau jį suradome, tas autoklavas iki šiol veikia.

Kitas nurašymas – 300 kilogramų lakštinio žalvario. Esą buvo sandėlyje tas žalvaris, bet kažkur dingo. Kur – neaišku. O jis įvertintas mažiau nei 100 litų, nors jo rinkos kaina – 15 tūkstančių.

Buvau prašęs prokuratūros šį atvejį išsiaiškinti, bet jie man pranešė, kad nėra nusikaltimo sudėties ir bylos nepradės.

– Jūs esate kaltinamas kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įtariama, kad neskaidriai vykdėte viešuosius pirkimus, sudarėte sąlygas tam tikroms įmonėms laimėti konkursą, o iš jų esą gavote statybinių medžiagų ir automobilį. Kada sužinojote apie jums pradėtas bylas?

– Apie bylą sužinojau tik 2015 metų sausio 19 dieną, kai 6 valandą ryto į mano duris pasibeldė STT. Tuo metu sirgau, bet tai jiems nesutrukdė mane uždaryti ir elgtis ne visai tinkamai. Nors esu valstybės tarnautojas, mane kameroje laikė su žmogžudžiais, buvome kameroje 5–6 žmonės, spaudimas darytas nemažas.

Dabar žinau, kad STT mano pokalbių pradėjo klausytis 2013 metų rugsėjo pradžioje, kai ligoninėje buvau dirbęs tik du mėnesius. Ilgą laiką jie man negalėjo sukurpti bylos, pernai gruodį perdavė teismui, bet ir joje nieko nėra. Kalbėta, esą paėmiau 10 tūkstančių litų kyšį, dabar šios sumos jau nebėra.

Man pareiškė kaltinimus dėl viešųjų pirkimų neskaidrumo, bet Kardiologijos skyriaus remonto konkursas buvo rengiamas dar iki manęs ir jie viršijo projekto sumą, todėl teko ieškoti išeičių. Radome įmonę, kuri mums kainą sumažino 100 tūkstančių litų.

Negi tai blogai? Taip pat esu kaltinamas, kad 2012 metais, dar dirbdamas Jonavoje, esą iš įmonės kaip kyšį gavau automobilį už 100 tūkstančių litų.

Aš tą automobilį pats pirkau, už savo pinigus, bet kadangi iškart tokios sumos sumokėti negalėjau, pirkimas buvo vykdomas per kitą įmonę. Tada užstačiau savo butą, pasiėmiau paskolą, butas iki šiol užstatytas. Turiu visus dokumentus, viską įrodysiu teisme.

– Užsiminėte, kad tapote kažkokių klanų įrankiu. Ką turėjote galvoje?

– Tik po nelaisvės pradėjau apie tai galvoti, tuo domėtis ir radau įdomių dalykų. Iki Č.Gutausko ligoninei 1966–1978 metais vadovavo Adolfas Berūkštis, kuris yra Algirdo Brazausko pirmosios žmonos Julijos buvęs kurso draugas.

Po to jis buvo perkeltas į specialiąją ligoninę Vilniuje, o į jo vietą paskirtas Č.Gutauskas.

Kastytis Kerbedis

Vasaris

Autodraivas

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.