Respublikinės Panevėžio ligoninės Krizių intervencijos centras – tai daugiafunkcis skyrius, teikiantis visapusišką pagalbą tiek skubiai psichologinei krizei ištiktiems asmenims, tiek su ilgalaike psichinės sveikatos problema susiduriantiems pacientams.
Centro veiklos esmė – medicininė, psichologinė ir socialinė atrama pacientui ir jo artimiesiems. Taip pat jaučiamas stiprus bendruomeniškumas ir prevencinis, edukacinis aspektas per atvirų durų renginius.
Profesionalus specialistas
Panevėžio ligoninės Krizių intervencijos centre dirba 29 metų licencijuotas medicinos gydytojas ir gydytojas psichiatras Šarūnas Pokvytis. Jis įvardijamas kaip patyręs profesionalas, besirūpinantis pacientų gerove ir siekiantis aukštos gydymo kokybės.
Š. Pokvytis gimė ir augo Panevėžio mieste, tik 10 metų gyveno Vilniuje – studijavo.
„Po dešimties metų, susidarius tinkamoms aplinkybėms, grįžau į gimtąjį miestą. Tačiau negaliu garantuoti, kad visą likusį gyvenimą dirbsiu ir gyvensiu Panevėžyje. Galiu grįžti į sostinę, nes ten praleista nemažai laiko, bet galbūt ir čia įsigyvensiu. Laikas parodys“, – pasakoja psichiatras ir sako, kad dar tik truputį daugiau nei pusmetį dirba Panevėžio ligoninėje.
Įtakos turėjo dėstytojas
Pasak Š. Pokvyčio, pasirinkti psichiatro specialybę įtakos turėjo medicinos ciklai ir aiškina – kodėl.
„Studijuodamas mediciną susipažįsti bene su visomis kitomis medicinos specialybėmis, o psichiatriją pasirinkau, nes turėjau labai malonų dėstytoją Lauryną Bukelskį. Jis pateikė psichiatriją labai įdomiai ir netgi pikantiškai. Tai – išsiskirianti specialybė. Yra toks terminas – psichopatologija. Tai susiję su žmogaus potyriais, jausmais, girdėjimais. Ši sritis labai patraukė, nes žmonės pasaulį mato skirtingai. Manau, kad visa tai ir nulėmė, kodėl pasirinkau psichiatriją“, – aiškina pasirinkimo esmę medikas.
Pikantiškumas subjektyvus
Pasiteiravus, o kas psichiatrijoje yra pikantiškiausio, Š. Pokvytis patikslino, kad psichiatrijoje daugiau yra subjektyvumo.
„Žmonių jausmai, aplinkos suvokimas ir kiti niuansai sudaro pikantiškumą ir subjektyvumą. Todėl subjektyvumo psichiatrijoje yra daugiau nei kitose medicinos srityse“, – aiškina šią sąvoką psichiatras ir pristato savo darbą bei su kokiomis problemomis žmonės kreipiasi į Krizių intervencijos centrą.
Krizių įvairovė
„Krizėse būna visko. Dažniau problemos būna susijusios su krizėmis darbe, su netikėtomis netektimis. Įvairūs dalykai gali išbalansuoti žmogų, ir jis patenka į šį centrą. Dar būtina pridurti, kad didelė bėda, kuri prisideda prie krizės – alkoholis. Juolab kad žmonės su alkoholiu bando išspręsti problemas, bet tuomet tai tampa atskira problema. Pats gydymas – kompleksinis. Yra sudarytos psichodinaminės grupės, kuriose patys pacientai, padedant psichologui, bendrauja, kalbasi. Dalijasi problemomis, išgyvenimais. Kartais pakanka tokio bendruomeniško pokalbio, tuomet žmonės nebesijaučia vieniši. Juk dažniausiai į Krizių intervencijos centrą atvykstama vienišumui užgriaužus. Todėl gydymas nebūtinai turi vykti su medikamentais“, – pasakoja medikas.
Gydytojas psichiatras sako, kad medikamentai turi savo vaidmenį. Medikamentai suvaldo ir numalšina žmogų užklupus krizei. Vaistai padeda lengviau funkcionuoti ir suteikia daugiau jėgų spręsti susikaupusias psichologines problemas.
Tenka grįžti į centrą pakartotinai
Anot psichiatro, negalima nustatyti, kiek laiko krizės ištiktas žmogus prabus Krizių intervencijos centre.
„Tai labai individualu. Vieniems pacientams pakanka vieno karto. Jie gyvena pagal sudarytą gydymo planą ir jiems nereikia grįžti į centrą. Deja, yra ir priešingų atvejų, kai susikaupusios problemos lengvai neišsisprendžia. Laikui bėgant žmogus nepakankamai sustiprėjo, neturi pakankamo atsparumo ir tenka periodiškai sugrįžti į Krizių intervencijos centrą“, – svarsto Š. Pokvytis.
Konsultuoja kitų skyrių ligonius
Psichiatras aiškina, kad Krizių intervencijos centro medikai yra pasidaliję Panevėžio ligoninės skyrius, kuriuose padeda pacientams spręsti psichologines problemas.
„Jeigu kito ligoninės skyriaus pacientui reikia psichiatro konsultacijos, esame pasiruošę ir konsultuojame. Dažnai tenka suteikti konsultacijas kituose skyriuose besigydantiems ligoniams. Gydytojai, pastebėję ligonių depresiją, nerimo požymius, į pagalbą kviečiasi psichiatrus. Kartais tenka suteikti konsultacijas pacientui, kurį kamuoja nemiga. Yra mums žinomi pacientai, kurie turi šizofrenijos požymių, bet gydosi kitas ligas. Tuomet tenka skubėti pas tokius pacientus suteikti pagalbą“, – sako psichiatras Š. Pokvytis ir teigia, kad pasirinkta specialybė jam tinka – sėdi savo rogėse.
Krizių centre gana ramu
Krizių intervencijos centre teikiama suaugusiųjų krizių intervencijos psichiatrinė pagalba bei neatidėliotinos konsultacijos.
„Tačiau čia rečiau sutiksite šizofrenija sergančių arba turinčių bipolinį afektinį sutrikimą. Psichiatrija nėra rožėmis klota. Pasitaiko psichomotorinių sujaudinimų ir visų kitų baisių dalykų, tačiau šiame centre visų minėtų dalykų yra kur kas mažiau. Todėl skyrius gana ramus, bet darbo pakanka, nes krizių intervencija – skirta asmenims, kurie patiria psichologinę traumą ar krizę“, – baigia pokalbį jaunas psichiatras Š. Pokvytis ir sako, kad į Krizių intervencijos centrą pacientus gali nukreipti gydytojas psichiatras, gydytojai specialistai bei pacientai gali kreiptis patys.
