Respublikinėje Panevėžio ligoninėje lankėsi svečiai iš kariaujančios Ukrainos, Konotopo miesto, Sumų srities. Panevėžio ligoninėje su direktoriumi Arvydu Skorupsku susitiko Konotopo miesto vicemeras Jurij Pavlov ir to paties miesto savivaldybės Ekonomikos srities skyriaus vadovė Liudmila Gepejeva.
Be to, svečiai iš Ukrainos apsilankė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.
Pagrindinis vizito tikslas – bendradarbiavimas, draugystė ir humanitarinė pagalba bei pagalbos suteikimas sveikatos priežiūros srityje.
Daug naujų dalykų
Konotopo miesto mero pavaduotojas Jurij Pavlov paaiškino, kad jų mieste, kartu su apylinkėmis, iki karo gyveno per 90 tūkst. gyventojų.
„Iki karo pradžios neteko susidurti su tokiais dalykais, kurie susiję su humanitarine pagalba. Ta sritimi, projektais ir pagalbos pritraukimu užsiima Ekonomikos skyriaus vedėja Liudmila Gepejeva. Labai svarbi srities – medicina. Iki karo tokios problemos sveikatos srityje nebuvo“, – kalbėjo J. Pavlov.
Atidaro karo pabėgėlių centrą
Pasak jo, prasidėjus karui, Konotiopo mieste padaugėjo sužeistųjų skaičius.
„Todėl turime darbo ir problemų su sužeistaisiais, teikiant psichologinę pagalbą. Ji būtina teikti kariams, sugrįžusiems iš fronto. Konotope atidaromas pagalbos centras karo pabėgėliams. Pas mus karo pabėgėlių atvyksta iš okupuotų Ukrainos rajonų: Mariupolio, Charkivo, Donecko, Luhansko, Chersono sričių. Atvyksta žmonės, kurie išgyveno karinius veiksmus – bombardavimą. Jie atvyksta, kaip taisyklė, be nieko arba su vienu krepšiu“, – pristatė karo baisumus Konotopo vicemeras ir sakė, kad pabėgėliams būtina suteikti visokeriopą pagalbą.
Miestas pasienyje
Mero pavaduotojas aiškino, kad Konotopo apylinkėse nėra rusų karių, bet pats miestas yra pasienyje.
„Jis yra 50-60 km atstumų iki Rusijos sienos. Kiekvieną dieną rajonas yra apšaudomas, todėl didelis sužeistųjų srautas. Bombardavimas kiekvieną dieną intensyvėja, bet Konotopo miestas neužimtas ir tikimės, kad nebus užimtas. Tačiau turėjome 40 dienų blokadą, nes rusų kariai buvo įsiveržę į Ukrainos gilumą, todėl mūsų miestas buvo užblokuotas. Tuo metu vyravo humanitarinė katastrofa – neturėjome maisto, kuro, medikamentų. Tačiau drąsūs gyventojai, rizikuodami vyko į neužimtas Ukrainos teritorijas ir ieškojo humanitarinės pagalbos. Ypatingai džiaugiamės atvežtais vaistais skirtais žmonėms, kuriems pašalinta skydliaukė“, – pasakojo J. Pavlov ir teigė, kad su vaistų trukumu buvo bene pati didžiausia bėda.
Humanitarinė pagalba padėjo išgyventi
Konotopo miesto vicemeras teigė, kad išgyventi padėjo humanitarinė pagalba iš įvairių Europos miestų.
„Dabar padėtis – normali, tačiau tebesame sudėtingoje situacijoje. Trūksta medikamentų, vaistų, kurie ypatingai reikalingi ir būtini sužeistiesiems bei išgelbėtiems iš griuvėsių. Mūsų vizito pagrindinis tikslas – humanitarinės pagalbos paieška, bendradarbiavimas. Be to, ieškome, kas suteiktų pagalbą sunkiasvore technika griuvėsiams valyti. Ieškome sirenų, kurios skleistų oro pavojaus signalus. Turime labai seną, kuri neapima viso Konotopo miesto, o kai kurios sirenos nebeveikia. Dėl vieno sirenų rinkinio jau sutarėme su lenkais ir tą rinkinį gausime. Dar ieškome automobilio, ant kurio stogo būtų galima pritvirtinti sireną. Jis važinėtų po miestą pranešdamas apie oro pavojų“, – aiškino J. Pavlov ir dėkojo už priėmimą, bendradarbiavimą bei būsimą humanitarinę pagalbą.
Žadėjo padėti ir suteikti pagalbą
Panevėžio ligoninės direktorius A. Skorupskas žadėjo suteikti pagalbą ir stiprinti bendradarbiavimą.
„Šioje srityje turime patirtį, nes bendradarbiaujame su Kišiniovo, Astanos ligoninėmis. Bendravimo geografiją plėsime ir padėsime Ukrainos ligoninėms. Jaučiame atsakomybę, jog šiuo metu turime padėti tiems, kuriems pagalbos labiau reikia. Ypatingai nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms, nes sveikatos sektorius yra labai nukentėjęs. Su svečiais aptarėme bendradarbiavimo galimybes, kaip galime padėti dabar ir tuomet, kai reikės atstatyti sveikatos apsaugos sistemą karo nualintoje Ukrainoje“, – trumpai kalbėjo A. Skorupskas.
