Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) tęsia socialinę kampaniją „Duoti ar neduoti?“. Kampanijos tikslas – skatinti dialogą tarp medikų ir pacientų, atkreipiant dėmesį į skaidrumo svarbą medicinos sektoriuje ir kyšių sukeliamas neigiamas emocijas. Tris savaites Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai ir pacientai bus kviečiami ne tik išvysti stendą, kuriuo siekiama atskleisti smulkiosios korupcijos gydymo įstaigose žalą, bet ir išreikšti savo nuomonę, kaip elgtis, kai susiduriama su kyšio provokavimu ar siūlymu.
Į STT stendo pristatymo renginį atvyko ne tik Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas ir medikų bendruomenės atstovai, bet ir Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė, Panevėžio diabeto draugijos pirmininkas Algirdas Kairelis, Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Danutė Elžbieta Žagūnienė.
Visiems susirinkusiems STT kampanijos idėją ir stendą pristatė STT Antikorupcinio švietimo viršininkas Benas Aldakauskas.
„Noriu padėkoti Panevėžio ligoninės bendruomenei ir vadovui bei visiems susirinkusiems, kuriems rūpi sveikatos apsaugos ateitis. Šiandien kalbamės ne kas duoda, kas ima, bet apie tą emocinį sunkumą, kuris kankina tiek pacientą, tiek gydytoją. Neturime galvoti, kad gydytojas visada laukia dovanos. Šiame stende galime pamatyti patarimus tiek pacientui, tiek gydytojui. Pradėkime kalbėtis, nes toje tyloje, užsisukame į neigiamą prizmę, kuri mums visiems kelia papildomų sunkumų. Taip pat stende yra pateiktos gydytojų istorijos, kuriose teigiama, kad tas emocinis sunkumas gali pakenkti ir jų darbui, galbūt tada negalima užtikrinti geriausios sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, – sakė B. Aldakauskas.
Jaunųjų gydytojus asociacijos narys Rokas Liaugaudas pažymėjo, kad medikų bendruomenė pripažįsta korupcijos problemą.
„Reikia geriau suvokti tą situaciją kai tiek pacientas, tiek medikas kyšio metu jaučiasi blogai ir tai turi neigiamą rezultatą. Pirmiausia tai yra didelis pakenkimas santykiui, kuris yra labai svarbus tarp paciento ir gydytojo. Medikas nori užmegzti gerą santykį su pacientu, kad jam būtų galima suteikti geriausią tuo metu reikalingą pagalbą. Jeigu neturime to gero santykio, tai ir gydymo rezultatas gali nukentėti. Mes tikime, kad ligoninių vadovai, turi rodyti tą tvirtą pavyzdį ir laikytis tos griežtos, nulinės tolerancijos korupcijai politikos“, – kalbėjo R. Liaugaudas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas pabrėžė, kad be partnerių pagalbos būtų sunku kurti tą geresnę ir šviesesnę sveikatos apsaugą Lietuvoje bei kovoti su tomis negerovėmis.
„Naivu sakyti, kad jokių apraiškų nevyksta Panevėžyje, nors dedame daug pastangų. Prieš dvejus metus Panevėžio ligoninė pradėjo vykdyti centralizuotus viešuosius pirkimus. Pirmieji šalyje sumažinome iš pirkimų kylančias korupcijos rizikas. Kiti santykiai: tarp paciento, jo giminių, artimųjų ir gydytojo išlieka problema, naivu būtų sakyti, kad jos nebėra. Džiugina, kad tendencija yra mažėjanti, bet norėtųsi dar didesnio proveržio ir kad pacientai ir jo artimieji gydytojui atsidėkotų dideliu, nuoširdžiu žodžiu – ačiū“, – teigė A. Skorupskas.
