Panevėžio kraštotyros muziejaus fondus rugsėjo-spalio mėnesiais papildė kelios dešimtys neeilinių eksponatų. Dėkingi Rimantui Rudzevičiui, muziejui perdavusiam muzikos mokytojų panevėžiečių Kazimiero Jovaišos (1890–1984) ir jo dukters Marijos Jovaišaitės Černienės (1938–2019) gyvenimą ir veiklą iliustruojančias fotografijas, dokumentus.
Muziejaus fondai praturtėjo įdomiomis muzealijomis – K. Jovaišos parengtu muzikos teorijos ir solfedžio vadovėliu pradžios mokykloms (išleistas 1938 m.), fotografijomis, kuriose įamžinta Linkuvos, Rokiškio, Panevėžio, Vilniaus mokyklų veikla, pedagogų Jovaišų portretai, šeimos akimirkos.
Vertinga informacija glūdi fotografijose, kuriose užfiksuotas Maironio minėjimas Linkuvoje apie 1930 m., Panevėžio muzikos mokyklos orkestras su vadovu kompozitoriumi Antanu Balazaru 1949 m., LTSR valstybinės konservatorijos ir Panevėžio muzikos mokyklos vinjetėse.
Išskirtinės fotografijos, gobelenai, knygos atkeliavo iš Vilniuje gyvenančios Audrutės Klimienės namų. Ji muziejui perdavė savo tėčio Panevėžio fotografo Boleslovo Kondroto (1917–2000) archyvo dalį. Portretų meistras B. Kondrotas ilgiausiai dirbo fotostudijoje „Astra“. Jo fotografijose – portretai ir autoportretai, Panevėžio miesto vaizdai, fotostudijose dirbusių bendradarbių kolektyinės nuotraukos.
Garbės raštai atspindi B. Kondroto profesionalumą, dalyvavimą fotografų konkursuose. Drauge su tėčio nuotraukomis ir dokumentais, A. Klimienė muziejui dovanojo savo vyro, rašytojo panevėžiečio Ričardo Klimo (1945–2002) fotografijų, parašytų knygų: istorinį romaną „Tiktai ugnis išgydys“ (1989), romaną „Maskvos laikas“ (2005) ir labai dailius pačios A. Klimienės žakardo technika austus gobelenus – Kazio Šimonio paveikslo „Mergaitė su gėlėmis“ ir prancūzų litografų Filipo Benua ir Adolfo Bajo 1850 m. užfiksuoto Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblio reprodukcijas. Dailininkė A. Klimienė yra sukūrusi gobelenų istorinėmis temomis Nacionaliniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejui.
Iš žinomų panevėžiečių Igno ir Reginos Daniūnų šeimos namų įdomių muziejinės vertės daiktų perdavė dukra Zita Daniūnaitė-Gražulienė. Tiesiai į muziejaus ekspoziciją nukeliavo gydytojui chirurgui I. Daniūnui (1914–1981) priklausiusi drožinėta lazda, apie 1940 m. įsigytas medicininių priemonių rinkinys (gamintas Vokietijoje), to laikotarpio vaistų buteliukai. Smagu, kad medikų Daniūnų šeima išsaugojo sūnaus Juliaus ir dukros Zitos žaislus, su kuriais jie žaidė XX a. 6 dešimtmetyje – 7 dešimtmečio pradžioje. Guminiai šuniukas ir kačiukas, plastmasinė beždžionė, trys lėlės ir net žaislinis iš medžio pagamintas baldų komplektas. Su jais žaidė ne tik Daniūnų vaikai, bet ir anūkai; žaislai tausoti, išsaugoti ir perduoti į muziejaus fondus.
Dėkojame Linai Zupkaitei, Emiliui Jociui, kurie gana dažnai muziejui dovanoja sandėliuke, garaže ar kokioje spintelėje rastus įdomius istorinius reliktus. Šį kartą E. Jocius perdavė savo senelio panevėžiečio Aleksandro Bluzmos (1928–1988) SSSR kareivio šauktinio gana geros būklės 1952 m. uniformos komplektą. Į antpečius įsegtas ženkliukas žymi, kad šis kareivis tarnavo automobilių karinių pajėgų ir karinių kelių dalinyje.
Nuoširdžiai dėkojame marijampoliečiui Vytautui Karpavičiui ir jo šeimai, Panevėžio muziejui padovanojusiems XX a. 4 dešimtmetyje Panevėžyje pagamintas masyvias svarstykles. Prie korpuso pritvirtintas įmonės ženklas skelbia, kad jos pagamintos K. Tručionio svarstyklių fabrike. Svarstyklės rastos tvarkant seną sodybą šalia Marijampolės. Planuojama, kad neilgai trukus jos keliaus į mūsų muziejaus Restauravimo ir konservavimo skyrių: korozija gan stipriai pažeidusi metalines detales, restauratoriaus rankos prašosi ir medinės svarstyklių dalys.