Visos šalies savivaldybės jau gali naudotis prieš porą metų Vyriausybės suteikta galimybe daugiau kaip dvejus metus netvarkomų kapaviečių priežiūrą perduoti kitiems asmenims, suteikiant jiems teisę ten laidoti savo mirusius artimuosius.
Procesas ilgas
Panevėžio miesto savivaldybei priklausančiose veikiančiose dvejose kapinėse – Kristaus Karaliaus Katedros ir Šilaičių – neprižiūrimų kapaviečių priskaičiuojama per 500. Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas galimai netvarkomų kapaviečių sąrašas.
Tačiau tokių kapaviečių perdavimas kitiems asmenims procedūra pakankamai ilga – būtina įsitikinti, kad kapavietė tikrai neprižiūrima, kad nebėra gyvų artimųjų, kurie dar gali prižiūrėti kapavietes.
Norinčiųjų tvarkyti jau yra
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros vyriausioji specialistė Simona Mickutė naujienų portalui JP sakė kapinėse neprižiūrimų kapaviečių identifikavimo procesas jau pradėtas.
„Per metus, komisija nustatys, ar kapavietės tikrai neprižiūrimos ir ar galima jas perduoti asmenims, kurie prižiūrės kapavietes. Yra 60 asmenų, kurie pretenduoja į neprižiūrimas kapavietes“, – aiškino S. Mickutė.
Perėmę, privalės rūpintis
Pasak jos, komisija neprižiūrimų kapaviečių identifikavimo procesui turi laiko metus – iki kitų metų gegužės mėnesio.
„Tačiau gal iki šių metų pabaigos komisija priims sprendimą ir neprižiūrimas kapavietes perleis žmonėms, kurie sutinka rūpintis kapais. Perėmusieji tvarkyti kapavietes, privalės išsaugoti ant paminklinių lentų užrašus, prieš tai tose kapavietės palaidotų žmonių vardus ir pavardes, privalės tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti jiems patikėtas kapavietes“, – aiškino Miesto infrastruktūros vyriausioji specialistė S. Mickutė.
Nustatytos taisyklės
Vyriausybės nutarimas, sugriežtinęs kapaviečių priežiūros tvarką, kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimai įsigaliojo užpernai kovą. Tada buvo pakeista ir leidimų laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarka.
Kapavietė laikoma netvarkoma, kai ja niekas nesirūpina mažiausiai dvejus metus. Anksčiau sprendimą, ar kapavietė neprižiūrima, priimdavo vienas savivaldybės paskirtas asmuo, dabar savivaldybė turi sudaryti specialią komisiją.
Tokioje kapavietėje galima laidoti Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. praėjus 25 metams po to, kai baigiasi kapo ramybės laikotarpis. Kapo ramybės laikotarpį nustato kapinių prižiūrėtojas, atsižvelgdamas į daugelį dalykų, bet laikotarpis negali būti trumpesnis nei 25 metai.
Praktiškai, jeigu nuo palaidojimo nepraėję 50 metų, leidimo laidoti toje kapavietėje išduoti negalima.