Nors šiemet Panevėžio gamtos mokykla pasitinka 55-ąjį gimtadienį, daugelis panevėžiečių tebemano, kad Gamtos mokykla – tai mini zoologijos sodas. Iš tiesų, čia gyvena ne tik įvairūs, egzotiniai gyvūnai ar paukščiai. Būtent čia vaikai atsitraukia nuo technologijų ir artimiau susipažįsta su natūralia aplinka, prisiliečia prie augalų, gyvūnų, žemės, istorijos.
Čia mokosi puoselėti žmogaus ir gamtos darną. Atviras aplinkosauginės kultūros židinys kuriamas panevėžiečiams unikalioje medinės architektūros paveldo sodyboje, priklausiusioje advokato, politiko Česlovo Petraškevičiaus šeimai.
Metų įvertinimas – Žalioji vėliava
Panevėžio gamtos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Kuzmienė pasakojo, kad mokykla vykdo įvairias neformaliojo vaikų švietimo programas, organizuoja aplinkosauginius renginius, akcijas ir projektus, tenkina mokinių pažinimo ir saviraiškos poreikius, užtikrina vertybių, individualių gebėjimų ugdymą ir asmenybės tobulėjimą, aktyvų gamtos, aplinkos tyrinėjimą bei pažinimą, vaikų ir jaunimo užimtumą, plėtoja visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir skatina ekologišką gyvenseną.
Panevėžio gamtos mokykla jau dvyliktąjį kartą dalyvavo tarptautiniame Gamtosauginių mokyklų projekte ir buvo įvertinta Aplinkosauginio švietimo fondo Žaliąja vėliava ir sertifikatu. Mokyklos kolektyvas tuo džiaugiasi ir didžiuojasi, nes tai – metų veiklos įvertinimas.
Mokosi įvairių dalykų
Unikali Č. Petraškevičiaus 400 kvadratinių metrų sodyba, kurioje įsikūrusi Gamtos mokykla, vilioja lankytojus išskirtinėmis edukacinėmis erdvėmis: botanikos klasėse vaikai susipažįsta su botanikos mokslo istorija, augalo sandara, kambariniais ir vaistingais augalais, dekoratyviu edukaciniu staleliu, skatinančiu savarankiškai pažinti vaisių tipus.
Zoologijos klasėje pristatomas gyvybės raidos medis, vaizdinės priemonės gyvūnijai pažinti, stendas, skirtas Lietuvos gamtininkui, zoologui, pedagogui, profesoriui Ričardui Kazlauskui atminti. Vydūno svetainėje diskutuojama apie žmogaus kelius į sveiką gyvenseną ir prasmingą būtį, sekant Vydūno gyvenimo pėdsakais.
Veikia paroda
O štai Žaliojoje galerijoje lankytojus pasitinka net trys ekspozicijos: pristatomi iškilūs Lietuvos gamtininkai: mokslininkai, rašytojai, žmonės, kurių gyvenimas ir veikla neatsiejami nuo gamtosaugos, eksponuojamos Lietuvos paukščių iškamšos ir veikia Pasaulinei gyvūnų dienai vaikų pieštų miniatiūrų „Mažesni už mus“ paroda.
Mokyklą garsina tarptautinis vaikų piešinių konkursas „Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“.
„Šiais metais jis buvo organizuotas 30-ąjį kartą. Vaikų piešinių sulaukėm ne tik iš Lietuvos, bet ir 9 užsienio šalių: Baltarusijos, Indijos, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Slovėnijos, Švedijos, Vokietijos. Turėjome per 1500 piešinių, kuriuos vertino Panevėžio miesto dailininkų komanda ir išrinko 100 geriausių. Kūrybinių darbų laureatai buvo apdovanoti diplomais ir atminimo dovanėlėmis. Šiuo metu jų piešinių paroda keliauja po miesto bibliotekas“, – pasakojo V. Kuzmienė.
Paukščiai pildo svajones
Antrame pastato aukšte lankytojus pasitinka 12 „Laisvės paukščių“ – meninė, edukacinė paukščių kompozicija, simbolizuojanti 12 mėnesių.
„Vaikų prašome pagal gamtinius požymius įvardinti, kokį mėnesį simbolizuoja paukštis. Smagu ne tik pasitikrinti žinias, bet ir surasti savo gimtadienio mėnesį, po juo atsistoti ir sugalvoti norą, kuris tiesiog privalo būti paukščių sparnais nuneštas į svajonių šalį ir išpildytas“, – kalbėjo V. Kuzmienė.
Tobulėja ir lauko erdvėse
Lauke lankytojų laukia edukacinė erdvė – Arbatos sodas. Čia galima ugdytis meilę gamtai, pažinti vaistingąsias žoleles, sužinoti arbatų pasigaminimo taisykles, praktiškai patirti naujų pojūčių, sužinoti apie arbatos poveikį žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, atsiriboti nuo triukšmingo išorinio pasaulio, mokytis gerumo sau pačiam ir šalia esančiam.
Mokinių ir lankytojų vertybinių nuostatų ugdymui pristatomas atraktyvus stendas „Pavojingiausias gyvūnas“, mokyklos filosofiją atspindintis fotostendas „Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji“ (A. De Sent Egziuperi).
Gamtos apsuptyje įrengta ir dar viena jauki erdvė – „Šv. Pranciškaus – dangiškojo gamtos globėjo skverelis”. Jame įrengtas informacinis stendas, nutiestas akmenimis grįstas takelis, įrengti gėlynai su akmeniniais atitvarais, estetiškai suformuoti skverelio želdiniai.
Mokyklos teritorijoje, saugioje vietoje, įrengta stacionari laužavietė, jos paskirtis – supažindinti lankytojus su iškylavimo gamtoje privalumais, kultūringo elgesio gamtoje taisyklėmis, suteikti žinių ir praktinių įgūdžių apie vieną svarbiausių poilsiavietės akcentų – laužą, mokyti saugiai elgtis prie laužo, suteikti džiugių emocijų bendraujant, žaidžiant, vaišinantis.
Ir tvoros kalba
Anot V. Kuzmienės, mokykla atvira visiems – tiek vaikams, tiek pavieniams lankytojams. Neformaliojo švietimo programas Gamtos mokykloje kasmet lanko apie 350 mokinių, o aplinkosauginėse edukacinėse programose ir ekskursijose apsilanko per 3000 vaikų ir suaugusiųjų.
Mokykla vykdo kultūros paso, geros savijautos programas, tarptautinę aplinkosauginio ugdymo programą GLOBE, rengia tradiciniais tapusius konkursus „Padovanok namus sparnuočiui“, „Išgirsti pačią slapčiausią gamtos kalbą“, organizuoja edukacinius renginius, akcijas, kaip paukščių globos „Už vieną trupinėlį čiulbėsiu visą vasarėlę“ ar rudens kraitelė. Pastarosios metu į Gamtos mokyklą pristatyta 2120 kg gėrybių: daržovių, vaisių, grūdų, kruopų, riešutų, specializuoto visaverčio gyvūnų maisto mišinių bei skanėstų. Visos gėrybės bus naudojamos mokyklos gyvūnų šėrimui ir jų gerovei.
„Lankytojai su gidu ar savarankiškai gali apžiūrėti išpuoselėtas edukacines erdves. Orientuojamės į tai, kad gyventojai patys galėtų gauti kuo daugiau informacijos. Pas mus ir gyvūnų aptvarų tvoros kalba. Kiekviena jų turi užrašą, todėl tvorą galima skaityti kaip knygą, nuo pradžios iki pabaigos, ar kiekvieną puslapį atskirai. Taip pat turime daug edukacinių, informacinių stendų: apie medžius, basakojų taką, šulinį, gyvūnus, inkilus, atliekų rūšiavimą. Mokyklos kieme įkurtas ir vabaliukų viešbutis, drugelių namai“, – pasakojo V. Kuzmienė.
Pandemijos padariniai
Pavaduotoja ugdymui teigė, kad šiuo metu mokykla vykdo visas numatytas veiklas, tačiau pažymėjo, kad pandemijos metu, kuomet pati mokykla dirbo nuotolyje, labai pasikeitė lankytojai. Pastebėta, kad vaikų emocinė būklė tapo sudėtinga, todėl įstaigoje šiemet startavo nauja, geros savijautos programa, skirta kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, gerinti mokinių savijautą, stiprinti bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.
Paklausta apie mokyklos ypatumus, V. Kuzmienė pasakojo, kad savu laiku, beveik visuose miestuose iš pradžių buvo gamtininkų stotys, vėliau centrai. Šiuo metu gamtininkų centras veikia Šiauliuose. Ten dirbama panašia linkme, tik aplinkos jų kitokios. Panašaus pobūdžio veikla vykdoma ir Vilniuje, Vaikų neformaliojo švietimo centre. Tad, Panevėžio gamtos mokykla šalyje nėra vienintelė, bet savo specifika ji skiriasi nuo kitų.
Verandoje gerdavo arbatą
Įdomu tai, kad 1934 metais statyta sodyba, kurioje dabar įsikūrusi Panevėžio gamtos mokykla, kadaise priklausė jos šeimininkui advokatui, politikui Česlovui Petraškevičiui. Istorija kalba, kad sodyba buvo šeimos vasarvietė ir visos namo patalpos turėjo savo paskirtį.
Pats didžiausias buvo šeimos galvai priklausantis darbo kabinetas antrame aukšte. Motinos kambarys, svetainė ir valgomasis buvo pirmame aukšte. Mansardoje esančiose patalpose buvo vaikų miegamieji. Antrojo aukšto pietvakarinėje dalyje buvo didelis atviras balkonas, kuriame saulėtomis dienomis buvo kaitinamasi saulėje. Prie pagrindinio įėjimo iš pietų pusės buvo atvira veranda, kurioje sodybos šeimininkai ir jų svečiai gerdavo arbatą. Sodyboje virė aktyvus gyvenimas, lankydavosi daug įžymių žmonių, vykdavo įdomūs kultūriniai renginiai, buvo įrengti teniso kortai bei kitos sportui skirtos aikštelės.
Lemtingas susidūrimas
Č. Petraškevičius kartu su žmona Ona užaugino keturis vaikus: dvi dukteris ir du sūnus, tačiau 1941 m. Č. Petraškevičius visai netoli užmiesčio sodybos pakliuvo į avariją. Susidūrimas arkliais kinkyto vežimo su motociklu, kuriuo važiavo Č. Petraškevičius, buvo lemtingas. Po kelių dienų jis mirė namuose, nes, avarijos metu pažeidus stuburą, diabetu sirgusiam ligoniui, gydytojas niekuo negalėjo padėti. Č. Petraškevičiaus žmona ir vaikai pasitraukė į Vokietiją, o vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas.
Nacionalizavus šią sodybą, joje veikė įvairios institucijos: berniukų kolonija, vaikų namai, papildomojo ugdymo įstaigos. 1966 metais šioje sodyboje įsikūrė tais metais įsteigta Panevėžio jaunųjų gamtininkų stotis, kurios bazėje 1991 metais savo veiklą pradėjo Panevėžio jaunųjų gamtininkų centras, 2005 metais išaugęs į Panevėžio gamtos mokyklą.
Įprasmino sodybos įkūrėją
Jauniausia dukra, Ona Petraškevičiūtė–Gutauskas, viešėdama mokykloje, pasakojo, kad Č. Petraškevičius buvo geras tėvas, buvo labai darbštus ir labai rūpinosi savo vaikų auklėjimu. Jam rūpėjo jaunimo problemos. Jis buvo įsitikinęs, kad tik prasminga veikla ir turiningas laisvalaikis padeda jauniems žmonėms pasukti teisingu gyvenimo keliu.
Panevėžio gamtos mokykla, vykdydama savo misiją ir organizuodama vaikų neformalųjį ekologinį švietimą, tarsi tęsia ir įprasmina sodybos įkūrėjo Česlovo Petraškevičiaus norus ir siekius. Šviesa, sklindanti iš praeities, niekur iš šios sodybos nepasitraukė. Persipindama su dabarties ekologinio švietimo būtinybe bei vaikų užimtumo aktualijomis, sodybos praeities dvasia, tarsi, stiprina ir motyvuoja mokyklos bendruomenę kurti atvirą aplinkosauginės kultūros židinį, padedantį puoselėti žmogaus ir gamtos darną.
Sulaukė rekonstrukcijos
1934 m. statytas namas pirmą kartą kapitališkai suremontuotas prieš trejus metus. Remontuojant atnaujintas pastato stogas, fasadas, visos inžinerinės sistemos, vidaus įranga, įrengti lietaus tinklai, elektros įvadas. Svarbu tai, kad rekonstruojant išsaugotas statinio architektūrinis autentiškumas, išliko nepakitusios vidaus interjero detalės: mediniai laiptai su turėklais į mansardą ir bokštelį, slenksčiai, durys, krosnies sienelė. Siekiant išsaugoti praeities ženklus, du langai pirmame aukšte – išskirtiniai. Jie pagaminti iš šiuolaikiškų medžiagų, išlaikant pirminę konstrukciją su visomis detalėmis.
Renovavus Gamtos mokyklą iš esmės pagerėjo ir pasikeitė edukacinės erdvės, darbuotojų darbo sąlygos. Šviesios, šiltos ir praeities dvasią išlaikiusios patalpos patinka visiems: mokiniams, darbuotojams, edukacinių renginių dalyviams ir lankytojams.
Prie renovuoto pastato nutiesti trinkelėmis grįsti takeliai, įveistas senovinių rožių veislių gėlynas. Visa tai stiprina ir motyvuoja mokyklos bendruomenę kurti atvirą aplinkosauginės kultūros židinį panevėžiečiams, padedantį puoselėti žmogaus ir gamtos darną.
