Panevėžio cerkvėje atliekamas kosmetinis remontas: sutvarkyti kapitaliai trūksta lėšų

Panevėžio cerkvėje atliekamas kosmetinis remontas: sutvarkyti kapitaliai trūksta lėšų

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Luko VARANAUSKO nuotr.

127 metus skaičiuojančiai Panevėžio Kristaus Prisikėlimo cerkvei – būtinas remontas. Cerkvės tikinčiųjų bendruomenė nusprendusi, kad reikia pakeisti aptrupėjusius laiptus, pamatė, jog neprošal būtų padažyti ir patį pastatą.

Pradžia remonto – laiptai

BIC

Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas tėvas Fiodoras Guriliovas naujienų portalui JP pasakojo, kad pradžioje buvo nusprendę pakeisti tik laiptus.

„Pradėjome ardyti aptrupėjusius laiptus – labai jau jais pavojinga lipti. Beardant pamatėme, kad bažnyčios bokšto sienų dažai labai atsilupę ir, jeigu dabar pakeisime laiptų dangą, o po to užsiimsime dažymu – bus blogai, dažydami cerkvės sienas naujus laiptus aptaškysime“, – aiškino apie prasidėjusius kosmetinius remontus tėvas Fiodoras.

F. Gurilovas.

Tikisi gauti lėšų

Pasak dvasininko, cerkvės remontas atliekamas ūkiškai.

„Normalu, kad remonto darbai atliekami nuo pastato stogo. Nudažysime savo jėgomis cerkvės sieną, o po to pakeisime laiptų dangą. Žinoma, bažnyčios pastatui būtinas kapitalinis remontas, bet tam neturime lėšų. Beje, sielovada rūpinuosi ne tik Kristaus Prisikėlimo parapijoje Panevėžyje, bet ir daugiau parapijų Panevėžio apskrityje. Šiuo metu baigiama rekonstruoti Gegabrastos Šv. Nikolajaus cerkvė. Lėšas šiai cerkvei remontuoti skyrė Pasvalio rajono savivaldybė. Galvojame ir apie Kristaus Prisikėlimo cerkvės kapitalinė remontą. Kadangi cerkvė – kultūros paveldo objektas, galbūt lėšų remontui gausime pateikę projektą Panevėžio miesto savivaldybei“, – pasakojo tėvas Fiodoras.

V. Valutina.

Remontas nedidelis

Panevėžio rusų kultūros centro pirmininkė Valentina Vatutina naujienų portalui JP, kaip ir tėvas Fiodoras, patvirtino, kad Kristaus prisikėlimo cerkvėje atliekamas nedidelis kosmetinis remontas.

„Tvarkomi laiptai ir dažomos cerkvės pagrindinis bokštas – varpinė. Kadangi lėšų nėra daug, stengiamės tvarkyti tas vietas, kurios labiausiai reikalauja remonto. Kristaus prisikėlimo cerkvės vidus buvo tvarkytas bene prieš 10-15 metų. Kapitaliniam remontui atlikti reikia nemažai lėšų“, – pasakojo V. Vatutina ir sakė, kad cerkvė gražinama prieš artėjančias Žolinės pamaldas, kurios vyks rugpjūčio 28-29 dienomis.

Istorija

Pirmoji stačiatikių bendruomenė Panevėžyje įsikūrė 1841 metais, palaiminus Lietuvos ir Vilniaus metropolitui Josifui Semaškai. Pamaldos vykdavo nuomojamame pastate – privačiame name ant Nevėžio upės kranto.

Tuo metu Panevėžyje buvo dislokuoti didžiuliai kariniai daliniai, todėl karinė vadovybė iniciavo maldos namų statybą. Buvo nutarta cerkvei pritaikyti mūrinę pijorų bažnyčią. 1849 m. gegužės 8 dieną cerkvė buvo pašventinta. Vėliau nedidelė medinė stačiatikių šventyklėlė buvo pastatyta stačiatikių kapinėse ir 1892 m. spalio 23 dieną pašventinta Kristaus Prisikėlimo vardu.

1918 m. mūrinė cerkvė (dabar – Švč. Trejybės bažnyčia) grąžinta katalikams ir Panevėžyje liko tik medinė stačiatikių cerkvė.

Medinė Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kaip minėta, stovi stačiatikių kapinėse tarp J. Tilvyčio, Krekenavos ir Klaipėdos gatvių. Pastatas pagrindiniu fasadu atgręžtas į vakarus, o šoniniu pietų fasadu – į J. Tilvyčio gatvę.

Panevėžio medinė stačiatikių cerkvė – istorizmo laikotarpio statinys; jos eksterjere vyrauja mūrinės stilinės neoklasicizmo architektūros elementai, o bokštų šalmai ir kryžiai būdingi Rusijos stačiatikių cerkvėms.

Statistika rodo, kad Lietuvoje stačiatikybę išpažįsta maždaug 4 proc. gyventojų, šalyje yra per pusšimtį cerkvių.

Panevėžyje pagal 2011 metų surašymą rusų gyveno – 2,44 proc. (2434 gyventojai), o iš jų stačiatikiai – 1,5 proc.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.