Panevėžietis menininkas A. Gudas: „Esame įpročio vergai“

Panevėžietis menininkas A. Gudas: „Esame įpročio vergai“

Urtė ŠLEVAITĖ ("Tėvynė") / A. Gudo, PAVB nuotr.

Su fotografu, scenografu, grafiku Arvydu Gudu susitikome „Kavos dėžutėje“ Panevėžyje, o į pokalbį 27-erių vyras atėjo nešinas eskizų knygute. Pats A. Gudas – kaip ir jo kūryba – įdomus, paslaptingas ir taip pat be galo artimas bei atviras. Taigi, kol Ramygalos kultūros centre eksponuojama vyro paroda „Lengvatikybė po vidurnakčio“, Panevėžyje – pokalbis apie meną ir tylą.

Kiek parodų esate surengęs Panevėžio rajone?

BIC

Parodos vyko Ramygaloje, Paįstryje, kur dirba mano brolis. Į galeriją žmonės dažniausiai ateina per parodos atidarymą, tada visi būna labiausiai susidomėję, o vėliau, po atidarymo, apsilanko tik keletas lankytojų. Pavyzdžiui, į kavinę žmonės ateina atsipalaiduoti ir gal daugiau pastebi eksponuojamus darbus, skiria tam laiko.

Visada savo paveiksluose vaizduojate žmones?

Taip, nes jie dažniausiai maišosi aplinkui. Pasižiūri į veidrodį ir pamatai tokį patį dvirankį, dvikojį su ausimis, tačiau tai yra tik išorė, o kyla kitas klausimas – kas dedasi viduje? Tai man labiau patinka, tačiau išorė suteikia aiškesnę kalbą.

Paveiksluose vaizduojamas žmogus iš dalies esate jūs pats?

Gali taip interpretuoti, bet dažniausiai tai aplinka, bendravimas su žmogumi, jausmai, nutikimai. Sako, jog negalima tapatinti herojaus ir rašytojo. Filosofo Froido anūkas buvo tapytojas, o po motinos mirties nustojo tapyti portretus, tačiau per natiurmortus po truputėlį pradėjo matyti grįžtantį patį save. Įdomus aspektas. Todėl darbuose gal ir yra trupinėlis manęs, slaptosi, pasakoja kažką, o gal kažką nori sužinoti, bet tai dažnai priklauso nuo pačios technikos. Skaitmeninėje grafikoje pasidarai eskizus tokioje užrašų knygutėje, kad galėtum priimti kitas mintis į galvą.

Visada nešiojatės užrašų knygutę?

Stengiuosi visada turėti, nors ne visada išeina. Kartais erzina, jog sugalvoji kažką gero, sutinki žmogų, pradedi kalbėti ir paleidi idėją.

Kiekvieną dieną piešiate eskizus?

Visaip būna. Bandau fotografuoti, jog neatsibostų piešimas. Nedarau to per prievartą.

Tačiau tai tampa dienos dalimi?

Taip, reikia. Jei, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nefotografuoji, pradedi pamesti linijas – horizontą.

Kodėl pradėjote tapyti?

Kodėl? Kiek save prisimenu, tai man atrodė pats geriausias dienos praleidimo būdas. Sutvirtėjo kojos ir pradėjau, bet nebūtinai tapyti. Taip visada gyvenau, o jei ta kūryba, tas produktas, kurį sugalvoji, kažkam kitam patinka, suteikia naudą, – tai tampa vienu iš varomųjų variklių.

Menas visada buvo jūsų gyvenime?

Taip, man atrodo, kaip ir kiekvienam. Menininkai yra keisti žmonės, sugalvoja visokių apdovanojimų, prizų, bet tokie pat menininkai yra advokatai, kurie bando išteisinti apgavikus, ar statybininkai, kurie nori ant kalno šlaito pastatyti namus. Mes visi esame menininkai, o apskritai tai yra tik pavadinimas.

Daug fotografuojate. Kaip jūs matote pasaulį už kameros?

Žmonės sako, kad pradeda matyti laimingus personažus mano nuotraukose. Visada fotografuodavau tam tikroje skaistykloje, kai nėra nei žemės, nei dangaus – žvilgsniai ramūs ir sušalę. Man pasaulis už kameros turbūt toks pats, nors tai priklauso nuo santykio su žmogumi, renginiu. Ieškai ne originalumo, o savo autentikos, kad būtų mano braižas. Man patinka laikas ir kaip aš jį leidžiu. Patinka pati sąvoka. Viskas yra sugalvota, sudėliota, svarbu, kad turi pagrindą, ir žinai, kas esi. Dažnai šiuolaikinėje visuomenėje tai terminas „finansiškai nepriklausomas“. Dalyvauju ir renginiuose, kurie nėra artimi, bet visada bandau.

Fotografavote keramikų simpoziumą, kaip kilo ši idėja?

Šį kartą mane pakvietė. Kolektyvas buvo labai draugiškas ir vieną dieną man pasiūlė padėti fotoaparatą ir palipdyti. Nusilipdžiau raudoną kaukę su ragais ir liežuviu.

Pavyko?

Aišku, kad pavyko. Būni kitoje aplinkoje, dirbi su kitomis medžiagomis, kitais žmonėmis ir mintys visiškai kitokios dėliojasi. Jei esi adekvatus aplinkai, tada viskas būna lengva – atsipalaiduoji.

Gal tai taps nauja veikla?

Tolimų planų neturiu, nes, manau, galiu turėti planų tik keliems mėnesiams.

Nenorite išsikelti kažkokių tikslų?

Sako, kad svajonės apsunkina. Toks galėtų būti apibūdinimas ir nebūtinai apie mane.

Neturite jokių svajonių?

Man atrodo, aš tiesiog laimingas. Laimingas, adekvatus, nuolat kintantis, pastatantis save į nepatogias situacijas, kad pamatyčiau, ar dar veikia smegenys ir kūnas, nes kai atsisėdame į patogią poziciją – prarandame tai.

Laimingas žmogus gali būti be svajonių?

Aišku gali būti, jis tiesiog gyvena. Ar yra daug svajojančių? Aš norėčiau paklausti – ar tai iš tikrųjų jo svajonės? Yra žmonių, kurie pasakoja, kad nori didelio namo, mašinos, bet aš klausiu – ar čia tavo svajonė, ar perskaitei apie tai laikraštyje? Jei svajonė tikra ir nuoširdi, tada viskas gerai, nes, aišku, reikia svajoti, reikia apie kažką galvoti, tačiau dauguma galvoja tik apie darbą, kaip sumokėti paskolą už mašiną, televizorių, kompiuterį ir tris telefonus, kuriuos nusiperka kas pusę metų. Taip nutinka, nes kažkuriuo momentu gyvenime pasirinkome žaisliukus, o ne laiką sau, mažesnį darbo krūvį. Manome, kad jie palengvina gyvenimą, bet ar iš tikrųjų taip yra?

Jei prietaisai nepalengvina gyvenimo, kas tada gali padėti?

Tyla. Reikia klausyti savęs.

Kur tą tylą rasti?

Ji visur. Manau, svarbu ryte nors 15 minučių pasėdėti užsimerkus ir pasistengti, jog mintis kitos minties nepasivytų, galva būtų tuščia. Tokiu būdu gimsta naujos spalvos, mintys, visai kitokia dirva būna žmogaus viduje. Nereikia bėgti į mišką, kalnus. Visada randame kažkokių pasiteisinimų, o iš tikrųjų tingime ieškoti tylos. Esame įpročio vergai. Pykstame, jei kažką pakeičia, nes tiesiog esame prie to pripratę. Visi skundžiasi dėl panaikinto fontano Panevėžyje, sako, kad „sugriovė ir išdraskė“, bet visada visi pokyčiai taip vykdomi.

Ką pastatytumėte vietoj fontano?

Pasodinčiau medžių.

O būna momentų, kai nieko negalvojate?

Būna – miegu, nors sako, kai miegi, keliolika kartų pakartoji tai, ką veikei. Pasąmonė yra dar aktyvesnė.

Pasąmonėje slypi daugiau nei sąmonėje?

Galima sakyti, kad taip. Sėdime dabar ir mus daug kas trikdo – vėjas, žmonės, telefonas. Galima galvoti apie vandenyną – paviršiuje bangos, audra, o apačioje plaukioja žuvytės ir yra ramybė. Taip pat yra ir žmogui, kuo giliau – tuo ramiau ir tyliau. Kartais per daug sudėtingai viską bandome išspręsti, nors atsakymai yra priešais mus ir ganėtinai aiškūs. Dažnai pasiduodame intencijoms ir nebegirdime pačių savęs.

Daug dalykų esate išsprendęs?

Visas gyvenimas yra progresas, niekada visiškai visko neišspręsi. Darbas, kurį nupieši ar nutapai yra laikinas, vėliau jis pagelsta, atsilupa, jį įrėminą į kitus rėmus, pakabina ant kitos sienos, galbūt užmiršę duodą kitą pavadinimą. Visada darbas keičiasi, sako, jog yra viskas baigta, bet taip nėra.

Taigi, neturite užbaigto darbo?

Ne, darbai vis tiek keičiasi.

Ar Panevėžys ir Panevėžio rajonas turi ateitį, įkvėpimą?

Aišku, kad taip. Su drauge Rita per keletą dienų socialiniuose tinkluose sukūrėme puslapį „Panevėžys Collective“. Mes esame ne pirmieji, sukūrę tokį puslapį. Kviečiame jaunus menininkus – fotografus, aktorius, režisierius, rašytojus. Registruojame, rašome, ką jie veikia, kuo užsiima. Kuriantys žmonės mėgsta gyventi tyliai, tačiau, pavyzdžiui, aktoriams – reikia aplodismentų. Pradėjome kviesti aktyvius žmones, kad juos matytų visuomenė ir kiti menininkai bei galbūt jie padėtų vieni kitiems.

Menininkui reikalinga bendruomenė?

Būtina. Gali slėpti savo darbus stalčiuje, bet reikia atoveiksmio, veiksmo, įkvėpimo. Visi yra šios bendruomenės nariai.

Vis dėlto, kokie yra trys pagrindiniai ingredientai, būtini kūrybai?

Miegas, meilė ir atsakomybė.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.